Mozyrius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mozyrius
brus. Мазыр, rus. Мозырь
   Coat of Arms of Mazyr, Belarus.png   
Mazyr2.JPG
Šv. Nikolajaus cerkvė

Mozyrius
52°03′0″N 29°16′0″E / 52.05°N 29.26667°E / 52.05; 29.26667 (Mozyrius)Koordinatės: 52°03′0″N 29°16′0″E / 52.05°N 29.26667°E / 52.05; 29.26667 (Mozyrius)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gomelio sritis Gomelio sritis
Rajonas: Mozyriaus rajonas
Įkūrimo data: 1153
Gyventojų (2007): 112 100
Commons-logo.svg Vikiteka: MozyriusVikiteka
Kirčiavimas: Mozỹrius

Mozyrius – miestas pietų Baltarusijoje, Pripetės upės dešiniajame krante, Gomelio sritis; Mozyriaus rajono centras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą paminėtas 1153 m., priklausė Kijevo, Černigovo ir Turovo kunigaikštystėms. 1174 m. Mozyrių užpuolė lietuviai, 1227 m. ir 1244 m. nusiaubė totoriai. XIV a. viduryje atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Nuo XV a. pabaigos priklausė M. Glinskiui, kuris 1508 m. pasidavė Maskvai, pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos 1508 m. taiką grąžintas Lietuvai. Nuo 1565 m. Mozyriaus pavieto centras. 1577 m. gavo miesto teises. 1497 m. ir 1521 m. miestą sudegino Krymo totoriai, 1648 m. nusiaubė kazokai, 1654 m. užėmė Rusijos kariuomenė, 1667 m. grąžintas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m. atiteko Rusijos imperijai, 17951924 m. apskrities centras. 1919 m. atiteko Baltarusijos TSR. Per Lenkijos–Tarybų Rusijos karą prie Mozyriaus lenkai 1920 m. kovo mėn. sumušė bolševikus. 19381954 m. Mozyrius buvo Polesės srities centras. Smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Yra oro uostas, upių uostas, geležinkelio stotis. Per miestą eina geležinkelis ir plentas BabruiskasŽitomyras (Ukraina), naftotiekis Draugystė. Vyrauja naftos perdirbimo, metalo apdirbimo, įrengimų gamybos, medienos apdirbimo, chemijos (trąšų), elektrotechnikos, baldų, tekstilės (trikotažo), siuvimo, maisto (pieno, alaus) pramonė. Prie Mozyriaus nuo 1982 m. kasama akmens druska.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Yra Padagoginis institutas, kraštotyros muziejus, Dramos teatras. Yra Šv. Mykolo bernardinų bažnyčia, pastatyta 17601775 m., perstatyta XIX a., Šv. Arkangelo Mykolo (17431745 m.) vienuolynas ir bažnyčia, XVIII a. Cistersų vienuolynas.[1]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mozyrius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 548 psl.