CERN

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
CERN logotipas.
CERN vaizdas šalia sienos tarp Prancūzijos ir Šveicarijos.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire, angl. European Organization for Nuclear Research), bendrai vadinama CERN) – didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, esanti į šiaurės vakarus nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Konvencija įsteigti CERN buvo pasirašyta 1954 m. rugsėjo 29 d.[1] tarp 12 šalių[2]. Vėliau prie projekto prisijungė dar 8 šalys. Laboratorijos pagrindinė funkcija yra parūpinti dalelių greitintuvus ir kitą įrangą dalelių fizikos moksliniams tyrimams.

Šalia CERN esančiame Meyrin (Šveicarija) miestelyje įkurdintas didelis kompiuterių centras, naudojamas eksperimentinių duomenų analizei bei kitiems tyrimams.

CERN dirba virš 3000 darbuotojų[3]. 7921 pasaulio mokslininkas (2007 m.)[4], atstovaujantis 578 universitetų ir institutų (2007 m.)[4], tyrimų tikslais apsilanko CERN ar dirba projektuose, susijusiuose su CERN.

Dėl tarptautinio laisvumo CERN nėra nei Šveicarijos, nei Prancūzijos jurisdikcijoje.

Moksliniai pasiekimai[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurie svarbūs pasiekimai fizikoje buvo atlikti eksperimentų metu CERN. Žymiausi laimėjimai:

1984 m. už darbus, nuvedusius prie W ir Z bozonų atradimo, Carlo Rubbia ir Simon van der Meer buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija.

1992 m. Nobelio fizikos premiją „už dalelių detektorių išradimą ir vystymą, konkrečiai už daugiavietę proporcingąją kamerą“ gavo CERN tyrinėtojas Georges Charpak

Veikiantys greitintuvai[taisyti | redaguoti kodą]

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas[taisyti | redaguoti kodą]

LEP tunelis, panaudotas LHC įrengimui.
Pagrindinis straipsnis – LHC.

Šiuo metu CERN baigtas įrengti naujas dalelių greitintuvas – Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Pirmieji protonų pluoštai į greitintuvą nukreipti 2008 m. rugsėjo 10 d.[7][8].

Greitintuvas sumontuotas 27 km ilgio tunelyje (anksčiau naudotas LEP greitintuvui) 50–150 metrų gylyje. Šiame tunelyje yra du vamzdžiai, kurie padengti superlaidžiais magnetais, šaldomais skystu heliu. Kiekvienu vamzdžiu judės protonų pluoštas. Du protonų pluoštai judės priešingomis kryptimis tunelio vamzdžiais, kol jiems bus suteikta reikiama energija. Tada papildomi magnetai nukreips protonų srautus, kad jie susidurtų priešpriešiais. Kiekvienas protonas įgaus 7 TeV energiją, o bendra susidūrimo energija sieks 14 TeV.

Kiti įrenginiai[taisyti | redaguoti kodą]

CERN naudojamas Antiprotonų lėtintuvas, sumažinantis protonų greitį iki 10-30 % šviesos greičio[9]. Antiprotonų lėtintuvas naudojamas antivandenilio gamybai ir kt.

Sustabdyti greitintuvai[taisyti | redaguoti kodą]

CERN ir kompiuterių mokslas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis Web serveris.

Pasaulinis tinklas prasidėjo kaip CERN projektas ENQUIRE, inicijuotas Tim Berners-Lee ir Robert Cailliau 1989 m. Pagrįstas hiperteksto pagrindu, projektas siekė palengvinti informacijos dalijimasi tarp tyrinėtojų. Pirmasis tinklalapis, aprašantis patį projektą, pasirodė 1990 m.[12] 1991 m. pasaulinis tinklas buvo pristatytas viešai.

Dar prieš pasaulinio tinklo kūrimą, CERN buvo pionieriai interneto technologiją Europoje, pradėdami jį įdiegti praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje[13].

Neseniai CERN tapo vienu didžiausių paskirstytų skaičiavimų vystymo centru: pradėjo Enabling Grids for E-sciencE projektą[14], palaiko LHC Computing Grid projektą, skirtą būsimiems LHC greitintuvo duomenims analizuoti.

Šalys narės[taisyti | redaguoti kodą]

CERN narės:

██ Narės steigėjos

██ Narės, prisijungusios prie CERN vėliau

Šalys, 1954 m. rugsėjo 29 d. pasirašiusios konvenciją dėl CERN:

Nuo tada:

Šiuo metu yra 20 šalių narių[4].

Dar 8 šalys ir tarptautinės organizacijos turi „stebėtojo“[4] statusą:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Convention for the establishment of an European Organisation for Nuclear Research. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  2. Konvencijos dokumento su parašais kopija. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  3. CERN: Who works there?. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 CERN Member States, Observers and Non-Member States. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  5. 5,0 5,1 CERN Hadron Linacs. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  6. AB-OP-SPS Home Page: SPS Operation. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  7. CERN spaudos pranešimas: CERN announces start-up date for LHC. Nuoroda tikrinta 2008-09-09.
  8. CERN spaudos pranešimas: „First beam in the LHC - accelerating science“. Nuoroda tikrinta 2008-09-10.
  9. The Antimatter Factory: How does the AD work?. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  10. Intersecting Storage Ring Division, ISR. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  11. First atoms of antimatter produced at CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  12. Tim Berners-Lee svetainė. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  13. A Short History of Internet Protocols at CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  14. GridCafe: Grid @ CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: CERN – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka