Helis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Helis (He)
He-TableImage.png
Periodinė grupė Inertinės dujos
Atomo numeris 2
Išvaizda Bespalvės dujos
He,2.jpg
Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)
4,002602 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys N/A pm
Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)
2361,3(24,47) kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija 1s²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys N/A pm
Jono spindulys 93 pm
Elektroneigiamumas N/A (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas 0
Oksidacijos laipsniai N/A
Termodinaminės savybės
Tankis 0,0001787 g/cm³
Šiluminė talpa 5,188 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas 0,152 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra 0,95 K
Lydymosi šiluma 5,230 kJ/mol
Virimo temperatūra 4,216 K
Garavimo šiluma 0,08 kJ/mol
Molinis tūris 31,8 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė heksagoninė
Gardelės periodas 3,570 Å
Helio atomas

Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei. Helio garavimo bei virimo taškai yra patys žemiausi tarp visų elementų, normaliomis sąlygomis helis sutinkamas tik dujų pavidalu.

Helis yra antras pagal paplitimą Visatoje elementas po vandenilio.

Helis yra inertiškas, t. y. labai sunkiai reaguoja su kitais elementais, tačiau specialiomis sąlygomis gali reaguoti su jodu, fluoru, siera ir fosforu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą helis aptiktas stebint Saulės užtemimą Indijoje 1868 metais kaip ryškiai geltona Saulės chromosferos juosta. Šį stebėjimą atliko prancūzų astronomas Pjeras Jansenas (Pierre Janssen). Tais pačiais metais anglų astronomas Normanas Lokjeris (Norman Lockyer) taip pat stebėjo anksčiau nežinomą geltoną juostą Saulės spektre ir padarė išvadą, kad taip yra dėl Žemėje neaptinkamo cheminio elemento. Jis kartu su chemiku Edvardu Franklendu (Edward Frankland) pavadino elementą graikišku Saulės vardu helios.

Britų chemikas Viljamas Ramsėjus (William Ramsay) 1895 metais pirmą kartą išskyrė helį Žemėje. Vėliau, 1905 metais, helis išskirtas iš gamtinių dujų.

Būsenos[taisyti | redaguoti kodą]

Standartinėje temperatūroje esant standartiniam spaudimui helis egzistuoja tik monoatominių dujų pavidalu. Kietėja tik esant ypač dideliam slėgiui.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Helio-deguonies mišinį (80:20) naudoja astmatikai arba narai kaip kvėpavimo dujas – šiuo mišiniu lengviau kvėpuoti.

Dėl to, kad helis yra apie penkis kartus lengvesnis už orą, jis naudojamas kaip balionų ir skraidymo aparatų užpildomosios dujos. Kadangi helis yra inertiškos ir nedegios dujos, jos praktiškai išstūmė vandenilį, kuris naudotas toje pačioje srityje.

Vikiteka