Druja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Druja
brus. Друя, rus. Друя
   Coat of Arms of Druja, Belarus.png      Flag of Druja.png   
Druja, Dźvina. Друя, Дзьвіна (N. Orda, 1875).jpg
Napoleonas Orda. Drujos šv. Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolynas

Druja
55°47′0″N 27°27′0″E / 55.78333°N 27.45°E / 55.78333; 27.45 (Druja)Koordinatės: 55°47′0″N 27°27′0″E / 55.78333°N 27.45°E / 55.78333; 27.45 (Druja)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Vitebsko sritis Vitebsko sritis
Rajonas: Breslajos rajonas
Gyventojų (2000): 1 300
Kirčiavimas: Drujà

Druja – buvusi miesto tipo gyvenvietė, nuo 2006 m. kaimas šiaurinėje Baltarusijoje, prie Dauguvos ir Drujos santakos, Latvijos pasienyje, pasienio zonoje, todėl įvažiavimas apribotas. Priešingoje Dauguvos pusėje įsikūręs latvių Piedrujos kaimas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Druja buvo svarbus pasienio postas. XV a.XVI a. valdė Masalskiai. 1525 m. pastatyta bažnyčia ir bernardinų vienuolynas. 1552 m. Drujoje buvo 112 dūmų, 5 smuklės. XVII a. Drują valdė Sapiegos. Jie gerokai išplėtė miestą, pasistatydino pilį, Drujos upės dešiniajame krante įkūrė vadinamąjį Sapiegyno priemiestį.

1612 m. pastatyta pirmoji Drujos unitų bažnyčia, 1778 m. antroji; abi sunaikintos 1839 m. 1646 m. Sapiegos pastatydino katalikų Šv. Trejybės, Sapiegyne – Šv. Jono bažnyčią. Pastatytas barokinis bernardinų vienuolynas su bažnyčia. Druja nukentėjo per Šiaurės karą. 1693 m. Drujoje įsikūrė dominikonai, jų vienuolynas panaikintas 1832 m. 1767 m. dominikonai pasistatė bažnyčią, kuri 1839 m. susprogdinta. XVIII a. Drujoje buvo 17 bažnyčių ir cerkvių. 1776 m. pastatyta sinagoga. Išlikęs XIX a. parkas.

1618–1776 m. Drujai buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Nuo 1920 m. valdė Lenkija, 1920–1925 m. Dysnos apskrities miestas, 1925–1939 m. buvo priskirta Breslaujos apskričiai. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai.

XVIII a. – XX a. veikė kanalas; Druja buvo stambus prekybos centras. 1892 m. Drujoje buvo 5524 (70 % žydai), 1921 m. – 2453 gyventojai. 1941 m. miestelio žydai buvo sušaudyti.

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

Boriso akmuo prie Drujos

Dauguma Drujos gyventojų yra lietuvių palikuoniai. Vietovės gyventojų slavėjimas prasidėjo jau XI a.XII a. , kai kraštą valdė Polocko kunigaikščiai, jie gyventojus krikštijo stačiatikiais, kūrė vienuolynus. Lietuvių kalba Drujos apylinkėse visiškai nustota vartoti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. [1]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • O. Hedemann. Historia Powiatu Bracławskiego. – Wilno, 1930.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aloyzas Vidugiris ir kt. Druja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 156 psl.