Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Mykola Lysenka (ukr. Микола Віталійович Лисенко; 1842 m. kovo 22 d. Hrynkuose, Kremenčuko apskrityje, Poltavos gubernijoje – 1912 m. lapkričio 6 d. Kijeve, Kijevo gubernijoje) – ukrainiečių kompozitorius, pianistas, choro dirigentas, etnomuzikologas, pedagogas. Rinko ir tyrė ukrainiečių ir kitų slavų tautų muzikinį folklorą, laikomas „ukrainiečių liaudies muzikos tėvu“. M. Lysenka kilęs iš senos kazokų Lysenkų giminės. Jo tėvas Vitalijus Romanovičius buvo Rusijos imperijos kariuomenės 13–ojo dragūnų pulko pulkininku. Motina Olga Jeremejevna buvo kilusi iš Poltavos dvarininkų Lucenkų giminės. Jo brolis – visuomenės veikėjas, revoliucionierius Andrejus Lysenka. Pradinį išsilavinimą Mykola įgijo namuose, kur jį mokė motina ir žinomas poetas Afanasijus Fetas. Motina išsilavinimą buvo įgijusi Sankt Peterburgo Smolnio kilmingųjų mergaičių institute. Ji puikiai grojo fortepijonu, kalbėjo beveik vien prancūziškai ir vertė tai daryti visus šeimos narius. Ji sūnų mokė prancūzų kalbos, rafinuotų manierų ir šokių, o tėvo pulko draugas A. Fetas – rusų kalbos. Berniukui būnant penkerių metų, buvo pastebėtas jo muzikinis talentas, todėl buvo pakviestas jam muzikos mokytojas. Nuo ankstyvos vaikystės Mykola mėgo Taraso Ševčenkos poeziją ir liaudies dainas, kurioms meilę įskiepijo seneliai Nikolajus ir Marija Buliubašai. Būdamas devynerių, parašė savo pirmąjį muzikos kūrinį - nuotaikingą „Polką“ fortepijonui, kurią tėvas išleido kaip dovaną sūnaus gimtadienio proga. Baigęs mokslus namuose, ruošdamasis gimnazijai, Mykola persikėlė į Kijevą, kur tris mėnesius mokėsi Veilio, vėliau – Gedueno internatinėse mokyklose. |
rugpjūčio 24 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 „Zaporožietis“ (rus. Запоро́жец, ukr. Запорожець) – Zaporožės automobilių gamykloje (Ukraina) gamintų automobilių prekinis ženklas. Įvairių modelių „Zaporožiečiai“ buvo gaminami nuo 1958 iki 2009 m. Kaip ir Volkswagen Käfer ar Rytų Vokietijos „Trabant“, tarybinis „Zaporožietis“ buvo kuriamas kaip „liaudies automobilis“. Tai buvo pigiausias ir lengviausiai prieinamas Tarybų Sąjungos automobilio modelis. Tuo pat metu jis buvo gana patvarus ir gerai tiko važiuoti prastais keliais ar net ir be kelio. Pravažumą didino gana plati vėžė ir (dėl variklio užpakalyje) padidintas varančiosios ašies apkrovimas. Visi „Zaporožiečiai“ buvo keturviečiai dvejų durų automobiliai. Išskyrus paskutinį gamintą modelį („Tauriją“), jie visi turėjo užpakalinėje dalyje montuojamus oru aušinamus variklius ir galinių ratų pavarą. „Taurija“ turėjo priekinius varomuosius ratus bei vandeniu aušinamą variklį – taigi labai skyrėsi nuo kitų „Zaporožiečių“. Paskutinė „Taurija“ buvo pagaminta 2008 m. pavasarį. „Taurijos“ variantas su liftbeko (sedano ir hečbeko hibridas) kėbulu – „Slavuta“ – pradėtas gaminti 1999 m., gamyba nutraukta 2011 m. pradžioje. Šios savaitės iniciatyva yra automobiliai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
