Karolis IX

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karolis IX
Vazų dinastija
Gimė 1550 m. spalio 4 d.
Stokholmas
Mirė 1611 m. spalio 30 d.
Nišiopingas ( 61 metai )
Palaidotas (-a) Strengnės katedra
Tėvas Gustavas I Vaza
Motina Margarita Leijonhufvud
Sutuoktinis (-ė) Karina Nilsdoter (nesusituokę)
Ona Marija
Kristina fon Holštein-Gotorp
Vaikai Karolis Karlsonas Gilenshilmas
Margarita Elžbieta
Elžbieta Sabina Liudvikas
Kotryna
Gustavas
Marija
Gustavas II Adolfas
Marija Elžbieta
Kristina
Karolis Pilypas
Švedijos karalius
Valdė 1604 m. - 1611 m. (~7 metai)
Pirmtakas Karolis IX
kaip regentas
Įpėdinis Gustavas II Adolfas
Švedijos regentas
Valdė 1599 m. - 1604 m. (~5 metai)
Pirmtakas Zigmantas Vaza
Įpėdinis Karolis IX
kaip karalius
Vikiteka Karolis IX

Karolis IX (šved. Karl IX, 1550 m. spalio 4 d. Stokholmas – 1611 m. spalio 30 d. Nišiopingas) – 16041611 m. Švedijos karalius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karolio IX pirmoji žmona Ona Marija

Kilęs iš Vazų dinastijos. Tėvas Gustavas I Vaza, motina Margarita Leijonhufvud, broliai Erikas XIV ir Jonas III Vaza.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji žmona Pfalco elektoriaus Liudviko VI duktė Ona Marija (15611589 m.). Su ja gimė:

1592 m. vedė Onos Marijos pusseserę Kristiną fon Holštein-Gotorp. Jų vaikai:

Iki pirmųjų vedybų su Karina Nilsdoter jam gimė Karolis Karlsonas Gilenshilmas (15741650 m.), Švedijos maršalas.

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1560 m. pagal tėvo testamentą jam valdyti atiteko Sudermanijos kunigaikštystė ir Vermlandas. 1568 m. kartu su broliu Jonu nuvertė Eriką XIV. Savo valdose vykdė nepriklausomą politiką, kartais priešingą karaliaus Jono III, pagal 1587 m. konstituciją tapusio ir Sudermanijos aukščiausiu siuzerenu, valiai.

1592 m. mirus Jonui III ir Švedijos karaliumi formaliai tapus jo sūnui Abiejų Tautų Respublikos valdovui katalikui Zigmantui Vazai, Karolio įtaka sumenko. 1593 m. jis įsipareigojo ginti liuteronybę. 1594 m. pripažintas regentu. Per konfliktą su valstybės Taryba, kurios dauguma palaikė Zigmantą Vazą, rėmėsi smulkiąja bajorija ir valstiečiais. 1598 m. nugalėjo su kariuomene Švedijoje išsilaipinusį Zigmantą Vazą, privertė jį išduoti valstybės Tarybos vadovus, juos 1610 m. nubaudė mirtimi. 1599 m. Zigmantas Vaza buvo pašalintas iš sosto.

Paminklas Karoliui IX Geteborge

1604 m. Karolis Riksdago luomų paskelbtas karaliumi, 1607 m. karūnuotas. Dėl jo konflikto dėl sosto su sūnėnu Zigmantu Vaza 1600 m. prasidėjo Abiejų Tautų Respublikos – Švedijos karas. Švedai 1605 m. pralaimėjo prie Salaspilio, bet išlaikė Estiją. 1610 m. Karolis IX sudarė sąjungą su Rusijos caru Vasilijumi IV Šuiskiu. 1610 m. jo prašymu pasiuntė kariuomenę į Rusiją, 1611 m. užėmė Didijį Naugardą. Dėl aktyvumo Laplandijoje 1611 m. kilo Kalmaro karas su Danija.[1]

Įkūrė Geteborgą.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rosén, Jerker (1962). i Sten Carlsson: Svensk historia I. Tiden före 1718. Stockholm: Bonnier, sid. 455–487.
  • Henriksson, Alf (1963). Svensk historia I, 1996, Stockholm: Bonnier, sid. 329–393. ISBN 91-0-056167-3.
  • Sundberg, Ulf (1998). Svenska krig 1521–1814. Stockholm: Hjalmarson & Högberg, sid. 88-145. ISBN 91-89080-14-9.
  • Larsson, Lars-Olof (2005). Arvet efter Gustav Vasa. Stockholm: Prisma. ISBN 91-518-4773-6.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Karolis IX. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 471 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karolis IX
Gimė: 1550 spalio 4 Mirė: 1611 spalio 30
Karališkieji titulai
Laisvas
Paskutinis titulo turėtojas
Zigmantas Vaza
Švedijos karalius
1604–1611
Po to:
Gustavas II Adolfas