Vezuvijus

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vezuvijus
Vesuvius from Naples at sunset.jpg
Šalis Italija Italija
Aukštis 1281 m
Tipas stratovulkanas
Amžius 25 000
Aktyvumas aktyvus
Paskutinis
išsiveržimas
1944 m.
J. C. C. Dahl paveikslas
Vezuvijaus išsiveržimas (1826)

Vezuvijus (it. Vesuvio) – ugnikalnis Italijoje, į rytus nuo Neapolio (14,4° E, 40,8° N). Aukštis ~1280 m. (nuolat kinta). Tipas – stratovulkanas.

Vienas iš keleto aktyvių Europos vulkanų, be to, kadangi galimo išsiveržimo poveikio zonoje gyvena apie 3 mln. gyventojų, laikomas vienu iš potencialiai pavojingiausiųjų.

Senovės graikai ir romėnai Vezuvijų buvo pašventę Herakliui, todėl vienas iš jo pašlaitėje buvusių miestų vadinosi Herkulaniumas.

Vardo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Egzistuoja keli Vezuvijaus vardo kilmės aiškinimai:

  • iškraipytas junginys „Dzeuso sūnus“ (greičiausiai vadinamoji liaudies etimologija);
  • oskų žodžio fesf („dūmai“);
  • siejama su indoeuropiečių prokalbės šaknimi ves „žaizdras“.

Formavimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vezuvijus iškilęs destruktyviajame Eurazijos ir Afrikos tektoninių plokščių pakraštyje. Jo kaldera pradėjo formuotis prieš 17 000–18 000 metų.

Išsiveržimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriniu laikotarpiu Vezuvijus išsiveržė daug kartų. Didžiausias iš jų įvyko 79 m. rugpjūčio 24 d. ir sunaikino romėnų miestus Pompėją, Stabiją bei Herkulaniumą.[1] Manoma, kad šio išsiveržimo metu žuvo apie 1000 žmonių. Vieninteliai išlikę šio išsiveržimo liudininkų įrodymai yra 2 laiškai parašyti Plinijaus Jaunesniojo istorikui Publijui Kornelijui Tacitui.[2]

Vėliau vulkanas veržėsi 472 m., 512 m., 1631 m., šešis kartus XVIII amžiuje, taip pat 1906 m., 1929 m., 1944 m. Didžiųjų išsiveržimų metu išmesti pelenai pasiekė Konstantinopolį, esantį už 1200 km.

Nuo 1750 m. net 7 ugnikalnio išsiveržimai truko daugiau nei 5 metus. Tik Etna per 270 m. turėjo panašaus intensyvumo ir trukmės išsiveržimus.[3] Paskutiniai du Vezuvijaus išsiveržimai (1875–1906 ir 1913–1944) truko daugiau nei 30 metų.[4]

Vezuvijus šiandien[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1995 m. birželio 5 dienos aplink Vezuvijaus ugnikalnį buvo įkurtas Vezuvijaus Nacionalinis parkas. Vezuvijaus aplinka ir keliai yra atviri turistams. Pėsčiomis galima nueiti iki pat ugnikalnio kraterio.

Vezuvijaus būklę nuolat stebi Neapolyje įsikūrusi Vezuvijaus observatorija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Woods, Andrew W. (2013). „Sustained explosive activity: volcanic eruption columns and hawaiian fountains“. In Fagents, Sarah A.; Gregg, Tracy K. P.; Lopes, Rosaly M. C. Modeling Volcanic Processes: The Physics and Mathematics of Volcanism. Cambridge: Cambridge University Press. p. 158. ISBN 978-0521895439. 
  2. C. Plinii Caecilii Secundi. "Liber Sextus; 16 & 20
  3. Venzke, E., ed. (10 December 2020). „What volcanoes have had the longest eruptions?“. Global Volcanism Program — Volcanoes of the World (Version 4.9.2) (Smithsonian Institution). doi:10.5479/si.GVP.VOTW4-2013. Nuoroda tikrinta 15 December 2020. 
  4. What volcanoes have had the longest eruptions?


Commons-logo.svg
Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.