Šiaurės Makedonija

Šiaurės Makedonijos Respublika

maked. Република Северна Македонија
alb. Republika e Maqedonisë së Veriut


Vėliava	Herbas

Himnas: „Šiandien virš Makedonijos“

Šiaurės Makedonija žemėlapyje

Valstybinė kalba

makedonų, albanų

Sostinė

Skopjė

Didžiausias miestas

Skopjė

Valstybės vadovai
• Prezidentas

• Premjeras

Gordana Siljanovska-Davkova
Hristijan Mickoski

Plotas
• Iš viso
• % vandens

25 713 km² (145)
1,9 %

Gyventojų
• 2021
• Tankis

1 836 713^[1] (147)
80,1 žm./km² (122)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2019
12,383^[2] mlrd. $ (124)
6 143^[2] $ (104)

Valiuta

Makedonijos denaras (MKD)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC+1 (CET)
UTC+2 (CEST)

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Jugoslavijos
1991 m. rugsėjo 8 d.

Interneto kodas

.mk
.мкд

Šalies tel. kodas

+389

Kitos reikšmės – Makedonija (reikšmės).

Šiaurės Makedonija (maked. Северна Македонија, alb. Maqedonia e Veriut), oficialiai Šiaurės Makedonijos Respublika (maked. Република Северна Македонија, alb. Republika e Maqedonisë së Veriut) – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalio vidurinėje dalyje. Vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurės vakaruose – su Kosovu, šiaurėje – su Serbija, rytuose – su Bulgarija, pietuose – su Graikija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Skopjė.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Makedonijos istorija.

Šalies pavadinimas kilęs iš graikų Μακεδονία, šis savo ruožtu iš μακεδνός – „aukštas, ilgas“. Manoma, kad taip graikai apibūdino senovės makedonus.

Dabartinė Makedonija apima šiaurės vakarinę Makedonijos regiono dalį. Senovėje čia gyveno pajonai, graikų gentys molosai, ilyrų gentys. 356 m. pr. m. e. Makedonija tapo Pilypo II valstybės dalimi, o vėliau Aleksandro Makedoniečio imperijos dalimi. Valdant romėnams buvo sudaryta Makedonijos provincija, kuri Diokletiano laikais padalinta (dabartinė Makedonija atsidūrė Macedonia Salutaris provincijoje). Prie Gradsko yra provincijos sostinės Stobio liekanos. Kitas romėnų miestas Skupis (prie Skopjės), priklausė Mezijos provincijai.

VI-VII a. į regioną įsiveržė slavų ir bolgarų gentys. Naujakurių sostine tapo Bitola. Apie IX a. Makedonijos gyventojai priėmė krikščionybę. 1014 m. regionas buvo užimtas Bizantijos, kurioje išsilaikė iki XIII a., kai tapo Antrosios Bulgarijos imperijos dalimi. Vėliau Makedonija vėl grįžo Bizantijai, bet XIV a. tapo Serbijos imperijos dalimi. Valdant Stefanui Urošui IV Dušanui Skopjė tapo imperijos sostine. Tačiau greitai visi Balkanai atsidūrė Osmanų imperijos valdžioje.

XVIII–XIX a. regione prasidėjo sukilimai prieš osmanus, ėmėsi formuotis makedonų etninė savimonė. 1903 m. makedonų sukilėliai užimtame Kruševo mieste paskelbė Kruševo Respubliką. Nors ji greit žlugo, bet po I pasaulinio karo žlugo ir Osmanų imperija. Dabartinės Makedonijos žemės tapo Jugoslavijos karalystės dalimi ir vadintos Pietų Serbija. 1929 m. Pietų Serbija pervadinta į Vardaro banoviną. Tarpukariu makedonų nacionalistai siekė sukurti nepriklausomą nuo Serbijos ir Graikijos Makedoniją, pradėjo partizaninį karą, bet pasiekti nepriklausomybės nesugebėjo.

II pasaulinio karo metais Makedonija okupuota Ašies valstybių ir valdyta bulgarų. Karo metu dalis makedonų parėmė Josipo Broz Tito komunistų partizanus. Po 1944 m. Bulgarijos perversmo, bulgarų kariuomenė iš Makedonijos atitraukta. Po karo Makedonija įjungta į Jugoslavijos Federaciją, sudarė vieną iš 6 jos respublikų.

Makedonija kaip nepriklausoma valstybė susikūrė po Jugoslavijos iširimo. Nepriklausomybę paskelbė 1991 m. rugsėjo 8 d., po referendumo, pritariančio išstojimui iš Jugoslavijos. Jugoslavijos karų metu Makedonija liko nuošalyje, tačiau neramumai prasidėjo kai 1999 m. Kosovo karo metu į šalį ėmė plūsti pabėgėliai albanai. 2001 m. albanų apgyvendintuose Kosovo ir Albanijos pasieniuose kilo ginkluoti konfliktai tarp albanų ir makedonų. Įsikišus NATO konfliktas numalšintas, albanams suteikta didesnė autonomija, o šie sutiko nusiginkluoti.

Nuo pat 1991 m. trukęs ginčas dėl šalies pavadinimo su Graikija buvo išspręstas 2019 m. vasario 12 d. šalį pervadinus į Šiaurės Makedoniją.

2020 m. kovo 27 d. šalis prisijungė prie NATO ir tapo 30-ta organizacijos nare.^[3]

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Makedonijos politinė sistema.

1991 m. konstitucija iš dalies pakeista 2001 m., suteikiant daugiau teisių tautinėms mažumoms. Vienerių rūmų parlamentas (Sobranie) turi 120 narių, renkamų ketveriems metams. Ribotas galias turintis prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu penkerių metų kadencijai.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Makedonijos regionai.

Šiaurės Makedonija padalinta į 8 regionus. Regionai padalinti į savivaldybes.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Makedonijos geografija.

Šiaurės Makedonija – vidurio Balkanų valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, kalnuota, su giliais slėniais. Šalies centrine dalimi eina platus Vardaro slėnis, likusi šalies dalis kalnuota. Albanijos pasienyje iškilę aukšti Šaro kalnai (juose yra aukščiausia šalies vieta – Korabas, 2764 m), šiaurės rytuose – Osogovo masyvas, pietuose – Babos, Nidžės, Kozufo masyvai, centrinėje dalyje – Jakupica, pietvakariuose – Belasica, ir kt.

Svarbiausia Šiaurės Makedonijos upė yra Vardaras (teka į Egėjo jūrą), kurio baseinas užima 80 % šalies ploto. Svarbiausi jo intakai Makedonijoje yra Crna, Bregalnica, Pčinia, Lepenecas, Treska. Vakariniu šalies pakraščiu teka Juodasis Drinas, pietryčiuose – Strumos intakas Strumica. Makedonijos teritorijoje yra 3 dideli ežerai: Ochrido, Prespos ir Dojrano. Kalnuose yra krioklių.

Klimatas subtropinis, pereinantis į žemyninį. Būdingos sausos ir karštos vasaros bei gan šaltos žiemos. Vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 1700 mm vakariniuose kalnuose iki 500 mm rytuose. Šilčiausia yra Vardaro slėnio pietuose (Demir Kapija, Gevgelija), kur vasarą oras gali įkaisti iki 40 °C. Skopjėje būdingos temperatūros virš 30 °C. Žiemą atvėsta nuo ~0 °C Vardaro slėnyje iki žemiau -20 °C kalnuose.

Būdinga mišriųjų ir plačialapių miškų lygumose, bei spygliuočių miškų (ypač balkaninių pušų) augalija kalnuose. Šalyje yra 3 nacionaliniai parkai: Mavrovo, Galičicos ir Pelisterio.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Makedonijos ekonomika.

Tai atviros ekonomikos šalis, viena iš skurdžiausių buvusios Jugoslavijos respublikų. Pagrindinės ekonomikos šakos – maisto perdirbimas, tabako, tekstilės gaminiai, cheminių medžiagų, plieno ir cemento gamyba.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Makedonijos demografija.

2009 m. apskaičiavimais, šalyje gyvena 2 066 718 žmonių. Gyventojų skaičius šiuo metu lėtai auga. Pasak 2002 m. surašymo, 64,2 % visų Šiaurės Makedonijos gyventojų yra makedoniečiai. Didžiausias mažumas sudaro albanai (25,2 %), turkai (3,9 %), čigonai (2,7 %) ir serbai (1,8 %). Pasiskirstymas pagal kalbas labai primena tautinę sudėtį: 66,5 % kalba makedoniškai, 25,1 % – albaniškai, 3,5 % – turkiškai, 1,9 % – čigoniškai, 1,2 % – serbiškai ir 1,8 % – kitomis kalbomis.^[4] 64,7 % visų gyventojų yra makedonai ortodoksai, 33,3 % – musulmonai, 0,37 % – kiti krikščionys.^[4] Tiesa, ši statistika rodo tik priskyrimą religijai, o ne praktiką. Maždaug 8 % visų šalies gyventojų yra ateistai arba agnostikai.^[5] 2002 metų surašymo duomenimis, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 96,1 % (98,2 % vyrams ir 94,1 % moterims). Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Makedonijoje yra 74,68 metų (tik truputį mažesnė negu Lietuvos).^[4]

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.)^[4]:

0-14 metų: 19,2 %
15-64 metų: 69,4 %
virš 65 metų: 11,4 %

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Makedonijos kultūra.

Šiaurės Makedonijos kultūra panaši į Bulgarijos bei buvusių Jugoslavijos šalių, t. y. susiformavo pradžioje veikiant Bizantijai, vėliau Osmanų imperijai, o XX a. – socialistinei Jugoslavijai. Šalis turi gan turtingą religinį paveldą – senų vienuolynų, freskų, mozaikų. Makedonijos muzikoje ryški bizantiškosios muzikos įtaka, kaip ir Bulgarijoje populiarūs šokiai rateliais (oro), dažnai grojama Balkanų fleita kavalu, dūdmaišiu gaida, tambūru ir kt. Iš šiuolaikinės muzikos populiari pop muzika, rokas. Makedonija turi gan gerai išvystytą kino pramonę, makedonų filmai yra pelnę tarptautinių apdovanojimų (pvz., „Prieš lietų“).

Makedonijos virtuvė panaši į kitų Balkanų šalių virtuves; vartojama daug daržovių, sūrio. Nacionalinis patiekalas yra Tavče Gravče, gaminamas iš pupelių, svogūnų ir paprikų. Populiarūs gėrimai yra mastika bei rakija.

Populiariausia sporto šaka Makedonijoje yra futbolas, tiesa, Makedonijos vyrų futbolo rinktinė aukštų rezultatų nėra pasiekusi. Antra populiariausia šaka yra rankinis, kuriame gerai rungtyniauja šalies moterų rinktinė. Krepšinis taip pat gan populiarus šalyje, ypač po sėkmingo Makedonijos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymo 2011 m. Europos krepšinio čempionate.