Šiaurės Makedonijos prezidentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiaurės Makedonijos prezidentas

Šiaurės Makedonijos prezidento herbas
Dabartinis prezidentas
Stevo Pendarovski
nuo 2019 m. gegužės 12 d. (2019-05-12)
Informacija
Įkurta1991 m. balandžio 16 d. (1991-04-16)
StatusasValstybės vadovas
RezidencijaSkopjė
Kadencija5 metai (su perrinkimu)
Pirmas ėjęs pareigasKiro Gligorov
Atlyginimas17 250 JAV dol. per metus
Svetainėpretsedatel.mk
Europos Sąjungos politikas Josep Borrell ir Šiaurės Makedonijos prezidentas Stevo Pendarovski Skopjėje.

Šiaurės Makedonijos Respublikos prezidentas (maked. Претседател на Република Северна Македонија, alb. Presidenti i Republikës së Maqedonisë së Veriut) – Šiaurės Makedonijos valstybės vadovas.

Prezidento pareigos įkurtos likus keliems mėnesiams iki nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. rugsėjo 8 d. Pirmasis prezidentas buvo Kiro Gligorov, kuris iki atsistatydinimo 1999 m. buvo seniausias prezidentas pasaulyje. Nors prezidentas iš esmės užima tik ceremonines pareigas, nes didžioji dalis įstatymų leidžiamosios valdžios priklauso ministrui pirmininkui ir Asamblėjai, jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir pirmoji užsienio reikalų institucija.[1][2]

Prezidento teises ir pareigas nustato Konstitucija ir įstatymai. Prezidentas turi būti Šiaurės Makedonijos pilietis, būti vyresnis nei 40 metų ir gyventi Šiaurės Makedonijoje ne mažiau kaip dešimt iš penkiolikos metų iki išrinkimo.[3]

Rinkimų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurės Makedonijos prezidentas renkamas pagal modifikuotą dviejų turų sistemą. Kandidatas gali būti išrinktas per pirmąjį balsavimo turą tik tuo atveju, jei surenka daugiau kaip 50 % visų registruotų rinkėjų balsų.[4] Antrajame ture rinkėjų aktyvumas turi būti ne mažesnis kaip 40 %, kad rezultatai būtų laikomi galiojančiais.[5]

Iki 2009 m. pagal Konstituciją buvo reikalaujama, kad antrajame rinkimų ture dalyvautų 50 proc. rinkėjų. 2009 m. sausio 9 d. visiems 86 deputatams balsavus už Konstitucijos XXXI pataisą, ši riba buvo sumažinta iki dabartinių 40 %,[6] nes vyriausybė baiminosi, kad dėl vis mažesnio rinkėjų aktyvumo prezidento rinkimai bus dažnai pripažįstami negaliojančiais. Po to vykusiuose 2009 m. Makedonijos prezidento rinkimuose antrajame ture dalyvavo 42,6 proc. rinkėjų.[7]

Prezidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  Laikinai einantis prezidento pareigas
# Portretas Vardas Pradėjo eiti pareigas Nustojo eiti pareigas Politinė partija
Prezidentas
1 Kiro Gligorov

(1917–2012)

1991 m. rugsėjo 18 d. 1995 m. spalio 4 d. nepartinis
Stojan Andov

(g. 1935)

laikinasis prezidentas

1995 m. spalio 4 d. 1995 m. lapkričio 17 d. Makedonijos liberalų partija
(1) Kiro Gligorov

(1917–2012)

1995 m. lapkričio 17 d. 1999 m. lapkričio 19 d. nepartinis
Savo Klimovski

(g. 1947)

laikinasis prezidentas

1999 m. lapkričio 19 d. 1999 m. gruodžio 15 d. Demokratinė alternatyva
2 Boris Trajkovski

(1956–2004)

1999 m. gruodžio 15 d. 2004 m. vasario 26 d. VMRO-DPMNE
Ljupčo Jordanovski

(1953–2010)

laikinasis prezidentas

2004 m. vasario 26 d. 2004 m. gegužės 12 d. Makedonijos socialdemokratų sąjunga
3 Branko Crvenkovski

(g. 1962)

2004 m. gegužės 12 d. 2009 m. gegužės 12 d. Makedonijos socialdemokratų sąjunga
4 Gjorge Ivanov

(g. 1960)

2009 m. gegužės 12 d. 2019 m. gegužės 12 d. VMRO-DPMNE
5 Stevo Pendarovski

(g. 1963)

2019 m. gegužės 12 d. Makedonijos socialdemokratų sąjunga

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Macedonian President Urges Boycott Of Name Referendum“. Radio Free Europe. 2018-09-27. Nuoroda tikrinta 2022-03-12. 
  2. „Stevo Pendarovski wins North Macedonia's presidential election“. Al Jazeera. 2019-05-06. Nuoroda tikrinta 2022-03-12. 
  3. Constitution of the Republic of Macedonia, Article 80.
  4. Polls Open in Macedonia Presidential Elections Balkan Insight, 2014-04-13
  5. AMENDMENT XXXI Constitution of North Macedonia
  6. „The Constitution of the Republic of North Macedonia“. www.sobranie.mk. 
  7. Anna Fruhstorfer; Michael Hein (2016-10-12). Constitutional Politics in Central and Eastern Europe: From Post-Socialist Transition to the Reform of Political Systems. Springer. pp. 325–. ISBN 978-3-658-13762-5.