Pereiti prie turinio

Voluinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ukrainos istorinis regionas:
Волинь
Šalis Ukraina (Voluinės, Rivnės sritys)
Herbas
Tautos volynėnai > ukrainiečiai
Valstybės Voluinės kunigaikštystė
Miestai Voluinės Vladimiras, Luckas

Voluinė (arba Volynė; ukr. Волинь, lenk. Wołyń) – istorinis regionas Ukrainos šiaurės vakaruose, tarp Pripetės ir Bugo. Tai vienas seniausių slavų apgyvendintų regionų.

Dalį istorinio Voluinės regiono šiuo metu apima Ukrainos Voluinės sritis. Taip pat istorinis regionas apima Rivnės sritį ir dalį Žytomyro, Chmelnickio sričių Ukrainoje, gretimas teritorijas Lenkijos Liublino vaivadijoje. Regionas yra į šiaurę nuo Galicijos ir Podolės, į rytus nuo Mažosios Lenkijos. Apima pietinę Polesės dalį.

Ankstyviausias Voluinės centras buvo Voluinės Vladimiras, įkurtas 988 m. Ankstyvoji Voluinės istorija glaudžiai susijusi su Voluinės kunigaikštystės raida. Ši Kijevo Rusios įpėdinė susijungė su gretima Haličo kunigaikštyste į Haličo-Voluinės kunigaikštystę XII–XIV a.

Voluinės kunigaikščiai buvo susigiminiavę su Lietuvos valdovais. Vienas iš Voluinės kunigaikščių Švarnas 1254 m. vedė Mindaugo dukrą, o 1267 m. jo seserėnas Vaišelga atidavė jam valdyti Lietuvą pats pasitraukdamas gyventi į vienuolyną. Švarnas Ldk buvo iki 1269 m.

Ldk Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas (dešinėje viršuje matosi Voluinės herbas – sidabrinis kryžius raudoname fone}

1340 m. mirė Haličo-Voluinės kunigaikštis Jurijus Boleslavas Traidenis. Gedimino sūnaus Liubarto žmona buvo paskutinė iš Haličo karalių giminės, taigi Liubartas pretendavo į visą Haliča ir Voluinę. Lenkijos karalius Kazimieras III taip pat siekė šio sosto, taigi jis užėmė Pšemyslio žemę, o vėliau ir Lvovą. Tarp Liubarto ir Kazimiero III prasidėjo ilgametė kova dėl Galicijos (Halyčo) karaliaus vardo, šios kovos metu Liubartas užėmė Vladimirą, Kremenecą, Belzą, bet dėl išdavystės pateko į Kazimiero nelaisvę, iš kurios jį išlaisvino brolis Kęstutis.

Liubartas užsitikrino Maskvos didžiojo kunigaikščio Simeono paramą ir ėmė drąsiau veikti prieš Lenkiją. 1349 m. Kazimieras užėmė Voluinę, bet vos tik jam paleidus kareivius į namus, Liubartas ir Kęstutis pasiuntė savo karius į Chelmo, Belzo ir Voluinės žemes, greitai jas užėmė, o po to paėmė ir Lvovą.

Po Liubarto mirties, kunigaikščio titulą perėmė jo sūnus Teodoras Liubartaitis, kuris mirė 1431 m.

Po 1569 m. Liublino unijos Voluinė tapo Lenkijos karalystės provincija. Šiuo laikotarpiu teritoriją apgyvendino lenkai ir žydai. Buvo atidaryta daug Romos katalikų ir Graikų katalikų bažnyčių, stačiatikių bažnyčios buvo prijungiamos prie graikų katalikų.

Voluinės vyskupijos teritorija

Po Trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Voluinė tapo Rusijos imperijos Voluinės gubernija. XIX a. pabaigoje Voluinėje gyveno virš 200 000 vokiečių, imigravusių iš Lenkijos, taip pat gyveno ir čekų mažuma.

1921 m., po Lenkijos-sovietų karo, Rygos sutartimi Voluinė buvo padalinta tarp Lenkijos ir Ukrainos TSR. Didesnė Voluinės dalis atiteko Lenkijai ir tapo Voluinės vaivadija, vėliau rytinėse Voluinės žemėse susikūrė Rivnės, Žytomyro sritys, žemės į vakarus nuo Vladimiro atiteko Lenkijos Liublino vaivadijai

1935–38 m. Stalinas deportavo Rytų Voluinės lenkus – tai buvo pirmoji nacionalinė deportacija TSRS.

1939 m. Molotovo-Ribentropo paktas priskyrė visą Voluinę Sovietų Sąjungai. Pagal Nacių-Sovietų gyventojų perdavimo sutartį, visa vokiečių tautinė mažuma persikėlė į Nacių užimtą Lenkijos dalį. Po Antrojo pasaulinio karo Voluinė liko TSRS dalimi, dauguma lenkų, išgyvenusių karą buvo ekspatrijuoti į Lenkiją. Nuo 1991-ųjų, Voluinė yra Ukrainos dalis.

Svarbiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Počiajivo Lavra, Voluinės ortodoksų dvasinis centras

Voluinės teritorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Voluinė, kaip administracinis vienetas:

Metai Valstybė Simboliai Pavadinimas Oficialia kalba Adm. centras Plotas Žemėlapis
1154–1390 ir
1431–1452
nuo 1340 m. LDK
Voluinės kunigaikštystė ukr. Волинське князівство Vladimiras
1569–1795 ATR
Voluinės vaivadija lenk. Województwo wołyńskie Luckas 38 300 km²
1795–1917 Rusija Rusijos imperija
Voluinės gubernija rus. Волынская губернія Žytomyras 71 736 km²
1917–1919 Ukrainos Liaudies Respublika Voluinės žemė ukr. Волинська земля Luckas
1919–1939 Lenkija Lenkija
Voluinės vaivadija lenk. Województwo wołyńskie 1921 – 30 274 km²
1939 – 35 754 km²
1939–1991 Sovietų Sąjunga SSRS
Ukraina Ukrainos SSR
Voluinės sritis rus. Волынская область 20 144 km²
1991– Ukrainos vėliava Ukraina ukr. Волинська область

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]