Kremenecas
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kremenecas ukr. Кременець | |
---|---|
![]() | |
Vaizdas į miestą nuo Bonos kalne stovinčios Kremenecio pilies | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Įkūrimo data | 1226 m. |
Magdeburgo teisė nuo | 1431 m. |
Meras | Leonidas Kičatyj (ukr. Леонід Кічатий) |
Gyventojų | 23 000 |
Plotas | 31 km² |
Tankumas | 742 žm./km² |
Pašto kodas | 47003 |
Tel. kodas | +380 3546 |
![]() |
Kremenecas |
Kremenecas (ukr. Кременець) – srities reikšmės miestas vakarų Ukrainoje, Ternopilio srityje. 23,9 tūkst. gyventojų (2001). Išvystyta maisto pramonė, taip pat yra tabako, baldų ir kt. fabrikai. Miestą kerta tarptautinis greitkelis M19, sutampantis su Klaipėdą ir Aleksandropolį jungiančiu europinio tinklo keliu E85.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal kai kuriuos šaltinius, Kremeneco tvirtovė buvo pastatyta dar prieš mūsų erą, apie VII–IX a. Egzistuoja hipotezė, kad IX a. susikūrus Kijevo Rusios valstybei, Kremenecas įėjo į šios sudėtį. Be to, pirmieji Kremeneco paminėjimai yra 1064-ųjų lenkiškame enciklopediniame žodyne. Rašytiniuose slaviškuose šaltiniuose Kremenecas pirmąkart paminėtas Hipatijaus metraštyje kaip Haličo-Voluinės kunigaikštystės miestas.
1240-1241-ųjų metų žiemą prie miesto priartėjo chanas Batijus kartu su mongolų orda, tačiau, skirtingai nei kitų pilių, nesugebėjo užgrobti Kremeneco ir kitų Haličo tvirtovių, pastatytų kunigaikščio Danieliaus Haličiečio. 1254 m. prie miesto Danielius Haličietis sumušė totorių chano Kuremsio kariuomenę. Po penkerių metų, 1259-aisiais, Danieliaus broliui Vasylkai vykdant susitarimus teko pilį sugriauti. Ji buvo atstatyta XIII a. pabaigoje.
Nuo XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Prie pilies statybos prisidėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Liubartas. 1431-aisiais Lietuvos didysis kunigaikštis Švitrigaila suteikė Kremenecui Magdeburgo teisę.
1533 m. mieste dirbo žymus LDK visuomenės veikėjas Pranciškus Skorina.
XVII a. Kremenece pastatytas Dievo Apvaizdos vienuolynas, kurio sudėtyje 1636-aisias įkurta mokykla.
1648-ųjų rudenį kazokų pulkai, vadovaujami pulkininko Maksimo Krivonoso, priartėjo prie miesto bei jį apsupo. Spalį, po šešias savaites trukusios apsupties, tvirtovė užimta, lenkų vadovybė pateko į nelaisvę. Kremenecas prarado savo gynybinę reikšmę, o tvirtovė buvo sugriauta. Yra išlikę pilies griuvėsiai.
1793-1917 metais įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. 1818 m. Kremenece įkurtas Voluinės licėjus – aukščiausia mokymosi įstaiga, savo statusu prilygusi Vilniaus universitetui.[reikalingas šaltinis] Licėjuje buvo atidaryta didelė biblioteka, kurią sudarė apie 50 000 knygų.
1917-1921 m. Ukrainos Liaudies Respublikos sudėtyje.
Nuo 1921 m. priklausė Lenkijai, 1939-ųjų – Ukrainos TSR. Nuo 1991-ųjų nepriklausomos Ukrainos miestas.
Miesto diena švenčiama gegužės 20 d.