Teodoras Liubartaitis
| Teodoras Liubartaitis | |
|---|---|
| Voluinės didysis kunigaikštis | |
| Gediminaičiai | |
| Gimė | 1351 m. |
| Mirė | 1431 m. liepos 1 d. (~80 metų) |
| Tėvas | Liubartas Gediminaitis |
| Motina | Olga-Agafija Rostovska |
| Vaikai | Dmitrijus-Joakimas Sanguška |
 Voluinės didysis kunigaikštis.
| |
| Valdė | 1383–1390 m. |
| Naugardo-Severskio kunigaikštis | |
| Valdė | 1393-1404 m. |
| Pirmtakas | Kaributas |
| Įpėdinis | Švitrigaila |
Teodoras Liubartaitis (arba Teodoras Dimitras; 1351–1431 m. liepos 1 d., Voluinės Vladimiras) – Voluinės didysis kunigaikštis (1383–1390 m.). Liubarto Gediminaičio ir Olgos-Agafijos Rostovskos sūnus, Haličo-Voluinės Gediminaičių atstovas.
Teodoras Liubartaitis pradėjo valdyti po tėvo Liubarto mirties. Tuo metu Haličo kunigaikštystė buvo padalinta, po Lenkijos karalystės ir LDK Krėvos sutarties pasirašymo, kuomet Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila atėmė iš Teodoro dalį kunigaikštystės žemių.
Dėl Haličo žemių vyko įpėdinystės karai. Teodoras Liubartaitis įsivėlė į karinį konfilktą su Jogaila, lenkais ir lietuviais. Po nesėkmingo karo prieš Lenkijos karalystę ir Lietuvą, kurias valdė Jogaila, Teodoras neteko Lucko (1387 m.) ir Vladimiro (1390 m.) žemių, ir neteko Voluinės kunigaikščio titulo.
Karo baigtį nulėmė 1392 m. pasirašyta Astravos sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Pagal ją Lenkija gavo Haličo kunigaikštystę, Belzą, Chelmą, o Lietuva – Voluinę ir Lucką.
Po išvarymo iš Voluinės, Teodoras kuriam laikui (1393–1404 m.) tapo Naugardo-Seversko kunigaikščiu. Šias valdas Vytautas Didysis atėmė iš Kaributo ir perleido Teodorui. 1404 m. Teodoras buvo nušalintas nuo vadovavimo ir išsiųstas iš Naudardo-Seversko.
Vėlesniais metais Teodoras Liubartaitis buvo įsikūręs Žydačive.
Mirė 1431 m. birželio 1 d. Voluinės Vladimire, kurį prieš pat mirtį sugebėjo užimti ir trumpam atplėšti nuo Lietuvos.