Obuolys

Kitos reikšmės – Obuolys (reikšmės).

Įvairūs obuoliai

Obuolys – būdingas obelų vaisius, morfologiškai irgi vadinamas obuoliu.

Obuolyje yra 3-5 lizdai su 2-3 sėklomis lizde. Vaisiaus luobelė labai plona, minkštimas sultingas, be sukietėjusių ląstelių.

Prinokę obuoliai būna raudoni, geltoni, žalsvi ar įvairiaspalviai. Mažais obuoliais įvardijami pagal prigimtį maži obuoliai (pvz., Rojaus obuoliai) arba pradinės nokimo stadijos, dar neprinokę obuoliai. Tradiciškai obuolių rinkimo metu mažus obuolius patikima surinkti vaikams (iš to ir liaudiškas pavadinimas - kriupius). Maži obuoliai dažnai renkami į pintines, gali būti lengvai veriami ir džiovinami rinkėje, vėlgi skirtingai nuo kitų obuolių, kuriuos tenka paskleisti plačiai.

Kulinarija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Obuoliai gali būti kepami, verdami, džiovinami, konservuojami. Jie dažnai naudojami kaip pyragų, blynų ir kitų kepinių įdaras. Gaminamas obuolių sūris.

Iš šviežių ar virtų vaisių gaminami įvairūs gėrimai: gaiva, kompotas, limonadas, spaudžiamos sultys.

Rauginant obuolių sultis, gaminamas obuolių vynas, sidras.

Maži obuoliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maži obuoliai

Maži obuoliai dėl savo mažumo kulinarijoje dažnai būdavo naudojami tik didikų vaišėse, nes juos tinkamai įdaryti galėdavo tik ypač aukštos kvalifikacijos virėjai. Šiuo metu maži obuoliai dažniausiai naudojami dekoratyviniais tikslais šeimos vaišėse arba restoranuose. Džiovintas mažas neprinokęs obuolys gali būti panaudotas kaip prieskonis sriuboms, daržovių patiekalams.

Maži obuoliai ypač gerai tinka raugti. Jie raugiami nepjaustyti, skirtingai nuo didelių obuolių. Taip pat, maži obuoliai plačiai naudojami obuolių actui gaminti.

Vaistinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medicinos knygose rašoma, kad tiems, kurie kasdien valgo obuolius, kraujyje sumažėja cholesterolio^[1].

Obuolių marmelade daug pektinų^[2], todėl jį patartina valgyti žmonėms, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, nes pektinai absorbuoja medžiagų apykaitoje ir virškinant susidariusias toksines medžiagas bei sunkiuosius metalus (gyvsidabrį, kadmį, kobaltą, šviną)^[3].

Pasitarus su gydytoju obuoliais galima gydyti ir virškinamojo trakto ligas^[4], švieži tarkuoti obuoliai valgytini viduriuojant^[5], jais gydomas ūmus ir lėtinis storosios žarnos uždegimas^[6].