Daržinis špinatas

Spinacia oleracea
Daržinis špinatas (Spinacia oleracea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Gvazdikažiedžiai ( Caryophyllidae) Šeima: Burnotiniai ( Amaranthaceae) Gentis: Špinatas ( Spinacia) Rūšis: Daržinis špinatas ( Spinacia oleracea)

Daržinis špinatas (Spinacia oleracea) – dažnai auginama vienametė daržovė. Nesutariama, kokiai šeimai priskirti šį augalą – balandinių ar burnotinių.

Augalas 25-45 cm aukščio. Stiebas stačias, plikas, paprastas arba šakotas. Žydi birželio – rugsėjo mėn. Kartais gali sulaukėti.

Špinatų kilmė

Špinatų tėvynė – Senovės Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš Kaukazo. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. Viduramžiais špinatų į Ispaniją atvežė arabai, kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. Europoje špinatai paplito Renesanso laikotarpiu. Juos labai mėgo vienuoliai ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo ledus, įvairius kremus bei padažus.

Maistinė vertė

Špinatuose yra lengvai virškinamų baltymų, gausų vitaminų (C, B1, B2, P, K, E, D2), folio rūgšties ir karotino. Be to, juose yra daug jodo, mineralinių druskų (geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio).

Maistui vartojami jauni špinatų lapai, kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams, ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis, bet ir lapuose padaugėja rūgštynių rūgšties, kuri žmogaus organizmui yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rūgštynių rūgščiai neutralizuoti rekomenduojama pridėti kreidos.

Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai.

Špinatų auginimas

Špinatai auginami taip pat kaip salotos. Jie mėgsta trąšią ir drėgną dirvą. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš rudens arba anksti pavasarį. Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30 cm aukščio ir 15 cm į plotį išsidriekusius stiebus su lygiais ar raukšlėtais (net garbanotais) kotėtais, mėsingais, apvaliais ar į viršūnę smailėjančiais įvairaus intensyvumo žaliais lapais.

Produkcija

Virti špinatai

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Kinija	12512
JAV	353
Japonija	292
Turkija	225
Indonezija	152
Prancūzija	123
Italija	99
Pietų Korėja	93
Belgija	90
Pakistanas	82
Lietuva	0,056

Etimologija

Žodis špinãtas per aplinkines kalbas (rus. шпинат, vok. Spinat) kilęs iš viduramžių Pietų Europos kalbų: vid. lot. spinac(h)ia, spinac(h)ium, sen. pranc. espinache, espinage, it. espinace, sen. provans. espinarc, kat. espinac ← arab. إِسْفَانَاخ = ʔisfānāḵ ← vid. pers. *ispanāg, *ispanāx (dab. pers. esfanâj, aspanāḫ, aspanāǧ, asfināǧ). Dėl persiškos šio žodžio kilmės išreikšta nemažai abejonių, tačiau bandyta sieti su kurd. sping, siping (‘pūtelis’), iranėnų *spai- (‘dyglys’) ← ide. *(s)p(h)ēĭ- (‘aštrus; dyglys’).