Infekcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Infekcija (lot. infectio – užkrėtimas) – už(si)krėtimas, ligą sukeliančių mikroorganizmų patekimas į žmogaus ar gyvūno organizmą. Mokslas, kuris nagrinėja infekcinius procesus, vadinamas infektologija.

Infekcijų formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Infekcijos gali vystytis įvairiomis kryptimis ir įgauti įvairias formas. Infekcijos vystymosi forma priklauso nuo patogeninių mikroorganizmų, mikroorganizmo apsaugos nuo infekcijos faktorių ir aplinkos faktorių santykio.

Vietinė infekcija – vietinis organizmo audinių pažeidimas veikiant mikroorganizmo patogeniniams faktoriams. Lokalus procesas dažniausiai atsiranda mikrobo prasiskverbimo į audinius vietoje ir dažniausiai charakterizuojamas vietinės uždegiminės reakcijos vystymusi. Lokalinėmis infekcijomis yra angina, šunvotė, difterija, rožė ir kt. Kai kuriais atvejais vietinė infekcija gali peraugti į bendrąją.

Bendroji infekcija – mikroorganizmų patekimas į kraują ir plitimas visame organizme. Patekės į organizmo audinius, mikrobas dauginasi patekimo vietoje, vėliau patenka į kraują. Toks vystymosi mechanizmas būdingas gripui, salmoneliozei, dėmėtajai šiltinei, sifiliui, kai kurioms tuberkuliozės formoms, virusiniams hepatitams ir kt.

Latentinė infekcija – būsena, kai mikroorganizmas, esantis ir besidauginantis organizmo audiniuose, neiššaukia jokių simptomų.

Infekcijų klasifikavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Infekcijos gali būti klasifikuojamos įvairiais požiūriais[1]:

Klasifikavimo požymis Infekcijos pavadinimas
I. Sukėlėjo egzistavimo vieta
Išorinė aplinka Egzoinfekcija
Oda ir gleivinė Endoinfekcija
II. Sukėlėjo pobūdis
Virusai Virusinė
Bakterijos Bakterinė
Riketsijos Riketsinė
Mikoplazmos Mikoplazminė
Chlamidijos Chlamidinė
Grybai Mikozinė
Vienaląsčiai (pirmuonys) Vienaląsčių
Kirmėlės Helmintinė
III. Sukėlėjo lokalizacija organizme
Įsiskverbimo vietoje Vietinė
Išsisėjęs daugelyje organų Generalizuota
IV. Vyraujančios imuninės reakcijos
Nespecifinės Vietinė
Specifinės Bendroji
V. Klinikinė eiga
Kelios ligos stadijos Ciklinė
Vientisa (be stadijų) Aciklinė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]