Anemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Anemija

Mikroskopinis kraujo vaizdas sergant geležies stokos anemija. Matomi maži, blankūs eritrocitai, du normalūs neutrofiliniai granulocitai
ICD-10 D50-D64
ICD-9 280-285
LigųDB 663


Mažakraujystė arba anemijahemoglobino kiekis kraujyje žemiau normos ribos. Dėl to sumažėja deguonies pernešimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti hipoksiją, kas pasireiškia atitinkamais simptomais.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal eritrocitų dydį[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal eritrocitų dydį anemija klasifikuojama į tris grupes:

  • Mikrocitinė anemija. Vidutinis eritrocitų tūris (angl. mean cell volume, MCV) yra mažesnis nei normalus, t. y., mažiau nei 80 fl.
  • Normocitinė anemija. MCV yra normalus (80-100 fl).
  • Makrocitinė anemija. MCV yra didesnis nei normalus, t. y., daugiau nei 100 fl.

Pagal hemoglobino koncentraciją[taisyti | redaguoti kodą]

Anemijai būdingas hemoglobino sumažėjimas, o hemoglobinas visada yra eritrocituose. Tai apibrėžiantis dydis vadinamas hemoglobino koncentracija eritrocite (angl. mean cell haemoglobine concentration, MCHC). Pagal jo kiekį eritrocite anemija skirstoma į šias grupes:

  • Hipochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra mažas
  • Normochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra normalus
  • Hiperchrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra padidėjęs

Pagal kraujodaros aktyvumą[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal kaulų čiulpų reakciją į sumažėjusį eritrocitų skaičių ar hemoglobino koncentraciją anemijas galima suskirstyti pagal kraujodaros aktyvumą. Lengviausiai šį rodiklį įvertinti pagal retikulocitas|retikulocitų kiekį kraujyje, kurie netiesiogiai rodo hemopoezė|kraujodaros aktyvumą. Anemijos pagal šį rodiklį skirstomos į šias grupes:

  • Hiporegeneracinė anemija, kai kaulų čiulpuose nustatoma neadekvati reakcija
  • Normoregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpų reakcija į hemoglobino sumažėjimą adekvati, normali
  • Hiperregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpai aktyviai reaguoja į anemiją

Kadangi vien tik retikulocitų skaičius nepakankamai gerai atspindi regeneracinį kaulų čiulpų aktyvumą, naudojamas išvestinis dydis, vadinamas retikulocitų produkcijos indeksu (RPI) (žr. straipsnį retikulocitai).

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Anemija yra dažniausia kraujo liga, ją gali sukelti įvairios priežastys. Išskiriamos pagrindinės grupės: anemija dėl skysčio tūrio organizme padidėjimo ir kraujo praskiedimo, anemija dėl padidėjusio eritrocitų irimo/suardymo (hemolizinė anemija), anemija dėl sumažėjusios eritrocitų produkcijos, anemija dėl eritrocitų netekimo-kraujavimo. Neretai kasdienėje praktikoje egzistuoja ne viena, o kelios priežastys vienu metu, kas apsunkina anemijos diagnostiką. Žemiau pateikiamas skirstymas į grupes taip pat nėra absoliutus, daugeliu atvejų sąlyginis. Pavyzdžiui, talasemijoms būdinga ir sutrikusi hemoglobino sintezė, ir padidėjęs eritrocitų suirimas, taigi, jas galima priskirti kelioms grupėms.

Santykinė anemija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiai grupei priskiriamas hemoglobino koncentracijos sumažėjimas dėl padidėjusio kraujo plazmos tūrio arba per didelio skysčių kiekio. Dažniausios priežastys yra:

  • Nėštumas
  • Intraveninės skysčių infuzijos
  • Hiperproteinemija

Sutrikusi hemoglobino sintezė[taisyti | redaguoti kodą]

Kraujavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Anemija dėl eritrocitų netekimo esant kraujavimui (hemoraginė anemija). Šiuo atveju pagrindinė anemijos priežastis yra kraujo ir hemoglobino prardimas, esant lėtiniam, ilgiau trunkančiam kraujavimui atsiranda geležies trūkumas.

Sutrikusi kaulų čiulpų funkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai didelė ligų grupė, kurių daugelis vienu ar kitu būdu sutrikdo kaulų čiulpų funkciją, dėl ko mažėja kraujo gamyba. Šiai grupei galima priskirti ir megaloblastinę anemiją (žr. hemoglobino sintezės sutrikimai). Kaulų čulpų funkcijos sutrikimo priežastys:

Pagreitėjęs eritrocitų irimas[taisyti | redaguoti kodą]

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Simptomai kyla dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio kraujyje ir audinių hipoksijos bei dėl organizmo kompensacinių reakcijų į šiuos pakitimus. Esant neišreikštai anemijai, simptomų nebūna, jie atsiranda tik progresuojant ligai.

Diagnostika[taisyti | redaguoti kodą]

Anemiją galima diagnozuoti tik pagal kraujo mėginius, dažniausiai užtenka paprasto kraujo tyrimo, kuriuo ne tik nustatoma hemoglobino koncentracija, eritrocitų skaičius, bet ir jų dydis, svarbus ieškant anemijos priežasties. Hemoglobino normos ribos priklauso nuo naudojamo prietaiso ir laboratorijos normatyvų, tačiau orientaciniai skaičiai yra yra mažiau nei 13,0 g/dl vyrams, ir 12,0 g/dl moterims. Kiti tyrimai, atliekami anemijos diagnostikai, priklauso nuo anemijos rūšies ir įtariamų ligų spektro.