Figa

Skiautėtalapio fikuso šakelė su žaliomis figomis

Šviežios perpjautos figos

Figa – fikuso (Ficus) genties augalų valgomas vaisius.

Reikšmė gyvūnams

Figos yra gana svarbus maisto išteklius vaisėdžiams tropikų miškų gyvūnams (vaisėdžiams šikšnosparniams, kapucinams, langūrams, mangabiams ir kt.). Kai kurių rūšių paukščiai (pvz., ragasnapiniai, biulbiuliniai ir kt.) minta beveik vien figomis, kai jų yra daug.

Išvaizda

Figos būna nuo geltonos iki juodai mėlynos spalvos, spalva priklauso nuo veislės ar rūšies. Skiautėtalapio fikuso figos dažniausiai gelsvažalės, forma kiek primena kriaušes, dydis sulig 1-2 graikiškais riešutais. Neprinokę vaisiai turi aitrių pieniškų sulčių, todėl nevalgomi. Figose yra daug smulkių sėklų, vaisių skonis vidutiniškai ar labai saldus, kartais – šleikščiai saldus.

Figos maistui

Fikusų rūšių labai daug, valgomos figos auga, pvz., ant:

• Skiautėtalapis fikusas (Ficus carica). Jis nuo senovės dėl figų auginamas Viduriniuose Rytuose, Rytų Europoje (pvz., Kryme).
• Šilkmedinis fikusas (Ficus cocculifolia; sinonimai Ficus gnaphalocarpa; Ficus sycomorus; Ficus sycomorus subsp. gnaphalocarpa; Ficus trachyphylla; Sycomorus gnaphalocarpa; Sycomorus trachyphylla)

Daugelio kitų rūšių fikusų vaisiai irgi valgomi, bet turi tik vietinę ekonominę reikšmę, valgomi kaip renkami laukinių augalų vaisiai.

Kaip valgomos

Figos valgomos šviežios, džiovintos, konservuotos. Iš šviežių figų verda uogienę ir džemą. Troškintos figos yra tipiškas prancūziškas delikatesas, vertinamas gurmanų ir valgomas kartu su žąsų kepenėlių paštetu (Foie gras), mėsa arba sūriu.

Maistingumas

Šviežiose figose būna iki 24 % cukrų, džiovintose – iki 37 %. Vaisiai turi organinių rūgščių, rauginių medžiagų, baltymų, riebalų.

100 g Ficus carica džiovintų žalių figų cheminė sudėtis

medžiaga	kiekis		vitaminai	kiekis		mineral.medž.	kiekis
energija	1041 kJ		tiaminas	0,085 mg (7 %)		geležis	2,03 mg
angliavandeniai	63,87 g		riboflavinas	0,082 mg (5 %)		kalcis	162 mg (16 %)
- celiuliozė	9,8 g		niacinas	0,619 mg (4 %)		magnis	68 mg 18 %
- cukrūs	47,92 g		pantoteno rūgštis	0,434 mg (9 %)		fosforas	67 mg (10 %)
baltymai	3,30 g		vitaminas B6	0,106 mg (8 %)		kalis	680 mg (14 %)
riebalai	0,93 g		folio rūgštis	9 μg (2 %)		cinkas	0,55 mg 6 %
			vitaminas C	1,2 mg (2 %)

Produkcija

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Egiptas	304
Turkija	205
Alžyras	78
Marokas	69
Iranas	57
Sirija	40
JAV	39
Ispanija	26
Brazilija	22
Tunisas	25

Nuorodos

• Kaip senovės egiptiečiai su figomis sukūrė delikatesą Foie gras^{[neveikianti nuoroda]}