Dolomitinės Alpės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dolomitai2.jpg
Vaizdas į Langkofelio grupę nuo Marmolados papėdės
Tipiškai gelsvos Dolomitų uolienos
Pirmojo pasaulinio karo laikų statiniai Marmolados šlaite, kairėje matoma laipiojimo trasa su įrengtais trosais ir laipteliais
Pelmo papadės pievose besiganančios ožkos

Dolomitai, Dolomitinės Alpės yra Pietinių Klintinių Alpių kalnų (Rytinės Alpės) grandinė dviejose šiaurės Italijos regionuose - Trentino-Pietų Tirolio ir Veneto. Kalnai yra tarp Rendenos slėnio vakaruose, Piavos slėnio rytuose ir Pustertalio šiaurėje, administraciškai padalinti beveik lygiomis dalimis tarp Pietų Tirolio, Beluno ir Trentino provincijų.[1]

Kalnai pavadinti žymaus prancūzų minerologo Déodat Gratet de Dolomieu vardu. Jis pirmasis aprašė uolieną dolomitą, kuris suteikia šiems kalnams būdingas formas ir spalvas.

Dolomitai nesudaro aiškios kalnų grandinės, o susideda iš atskirų uolų grupių, kurias skiria gilūs slėniai ir perėjos. Skirtinguose šaltiniuose skirtingai nurodomos ir Dolomitų ribos. Pagal tradicinį supratimą šiaurinė Dolomitų riba yra Pusterio slėnis, rytinė - Sekstenas, Kroicbergzatelis ir Piavė, pietinė - vėlgi Piavė, linija Feltrė-Genebe/Enego ir Suganos slėnis, vakaruose Adidžės ir Aizako slėniai. Už Adidžės slėnio vakaruose yra Dolomitams priskiriama Brentos grupė.

Pagal Alpenvereinseinteilung der Ostalpen vakarinės, šalia Adidžės esančios kalnų grupės - Fleimstalerio Alpės ir Vizentino Alpės nelaikomos tikraisiais Dolomitais.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Dolomitai yra populiari slidinėjimo ir laipiojimo vieta. Pagrindiniai tokio sporto ir turizmo centrai yra: Rocca Pietore Veneto regione, šalia aukščiausios Dolomitų viršūnės Marmolados, Alleghe, Auronzo, Cortina d'Ampezzo, Arabba, Ortisei ir San Martino di Castrozza. Dolomituose yra vienas nacionalinis ir keli regioniniai parkai. Veikia klimato kurortai. Vasarą Dolomituose lankosi mėgėjai vaikščioti kalnų takais ir lipti į kalnus stačiais maršrutais su įrengtomis grandinėmis ir trosais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmojo pasaulinio karo metu fronto linija tarp Italijos ir Austrijos-Vengrijos pajėgų ėjo per Dolomitines Alpes. Čia išliko šio karo laikų karinių pastatų, tunelių, šiuo metu lankomų turistų. Šie maršrutai pirmą kartą buvo nutiesti Pirmojo pasaulinio karo metais. Kortina d'Ampece 1956 m. įvyko VII žiemos olimpinės žaidynės.

Geomorfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Tikroji Dolomieu aprašyta uoliena bei joje esantis mineralas dolomitas sudaro tik nedidelę kalnų dalį. Dėl didelio magnio kiekio ši uoliena yra gelsvos spalvos. Didžiąją kalnų dalį sudaro balkšvai pilkos klintinės nuosėdos su nedideliu kiekiu dolomito, kas būdinga ir šiaurinėms Klintinėms Alpėms. Pasitaiko ir vulkaninės kilmės uolienų pėdsakų. Anksčiau bent kelios kalnų grupės buvo dengiamos ledynų, tačiau šiuo metu vienintelis didesnis ledynas yra Marmolados ledynas. Kalnuose paplitę spygliuočiai.

Kalnų grupės ir viršūnės[taisyti | redaguoti kodą]

Aukščiausia Dolomitų viršūnė yra Marmolada (3 342  m). Kiti žinomiausi masyvai yra Trys Cinos Sekstenerio Dolomituose, Sela, Catinaccio (vokiškai Rosengarten), Geizlerio grupė, Langkofelio grupė.

Svarbiausios Dolomitų kalnų grupės:

Aukščiausios viršūnės[taisyti | redaguoti kodą]

Selos grupės kalnai
Vaizdas į Rosalia slėnį iš Forcella de la Marmolada perėjos (2896 m)
Pavadinimas Aukštis Pavadinimas Aukštis
Marmolada 3344 m Pala di San Martino 2996 m
Antelao 3264 m Rosengartenspitze 2981 m
Tofana di Mezzo 3241 m Marmarolė 2961 m
Punta Sorapis 3229 m Cima di Fradusta 2941 m
Monte Civetta 3220 m Fermedaturm 2867 m
Monte Cristallo 3199 m Cima d'Asta 2848 m
Cima di Vezzana 3191 m Cima di Canali 2846 m
Cimon della Pala 3186 m Croda Grande 2839 m
Langkofelis 3181 m Vajoletturm / Torri del Vajolet 2821 m
Pelmo 3169 m Sass Maor 2816 m
Dreischusterspitze 3162 m Cima di Ball 2783 m
Boespitze / Piz Boè (Selos grupė) 3152 m Cima della Madonna (Sass Maor) 2751 m
Croda Rossa 3148 m Rosetta 2741 m
Vernelis 3145 m Croda da Lago 2716 m
Piz Popena 3143 m Centrinė Grasleitenspitze 2705 m
Elferkofel 3115 m Sciliaras 2562 m
Gromanšpicė 3111 m Sasso di Mur 2554 m
Zwölferkofel 3091 m Cima delle Dodici 2338 m
Sass Rigais 3027 m Monte Pavione 2336 m
Tre Cime di Lavaredo 3003 m Cima di Posta 2235 m
Kesselkogel 3001 m Monte Pasubio 2232 m
Fiunffingeršpicė 2997 m

Pagrindinės perėjos[taisyti | redaguoti kodą]

Forcella Marmolada3.jpg
Marmolados ledynas
Dolomitai.jpg
Dolomitai3.jpg
Perėjos pavadinimas Aukštis (m)
Ombretos perėja 2738
Langkofeljoch 2683
Tschagerjoch 2644
Grasleiteno perėja 2597
Passo di Pravitale 2580
Passo delle Comelle 2579
Passo della Rosetta 2573
Vajolet perėja 2549
Passo di Canali 2497
Tierseralpljoch 2455
Passo di Ball 2450
Forcella di Giralba 2436
Col dei Bos 2313
Forcella Grande 2262
Passo Pordoi 2250
Selos perėja 2218
Passo Tre Sassi 2199
Mahlknechtjoch 2168
Gardenos perėja 2137
Passo Falzarego 2117
Fedajos perėja 2046
Passo Valles 2032
Passo Rolle 1984
Forcella Forada 1975
San Pelegrino perėja 1910
Forcella d'Alleghe 1820
Passo Tre Croci 1808
Passo di Costalunga/Karerpaß 1753
Passo di Monte Croce 1638
Passo di Ampezzo 1544
Passo Cereda 1372
Passo di Dobbiaco/Toblach 1209
Passo Duran 1601

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dolomitinės Alpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 60 psl.

Vikiteka