Kazalės romėnų vila
37°21′53″ š. pl. 14°20′05″ r. ilg. / 37.36472°š. pl. 14.33472°r. ilg.
Kazalės romėnų vila | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Mozaikinės vilos grindys | |
Vieta | Italija |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | i, ii, iii |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 832 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1997 (21-oji sesija) |
Vikiteka: | Kazalės romėnų vila |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Kazalės romėnų vila (it. Villa Romana del Casale, scn. Villa Rumana dû Casali) – didelė ir gerai išlikusi romėniška vila Italijoje, Sicilijos saloje, apie 3 km nuo Pjaca Armerinos miesto. Atlikti archeologiniai tyrimai atskleidė vieną didžiausių ir turtingiausių romėniškų mozaikų kolekciją pasaulyje.[1]
1997 m. ši vila buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[2] Vila ir mozaikos datuojamos IV amžiuje.
Mozaikų plotas užima 3500 m² plotą ir yra išsilaikiusios puikios būklės dėl nuošliaužų, kurios ilgą laiką dengė šią teritoriją.[3]
Kasinėjimai ir tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji profesionalūs šios vietovės archeologiniai kasinėjimai atlikti 1929 m. italų tyrinėtojo Paolo Orsi. Vėliau nuo 1935 iki 1939 m. čia darbus atliko Giuseppe Cultrera. Didžiausi kasinėjimai atlikti Gino Vinicio Gentili 1950–1960 m., po kurių mozaikos buvo padengtos apsauginiu sluoksniu. Iki šių dienų tyrimus atlieka Romos universitetas. 2004 m. šalia vilos buvo atrastos X–XII a. senovinės gyvenvietės liekanos. Taip pat 2004 m. ir 2014 m. atliktų darbų metu buvo renovuotos apsauginės sienos.[4]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ R. J. A. Wilson: Piazza Armerina. In: Akiyama, Terakazu (Ed.): The Dictionary of Art. Vol. 24: Pandolfini to Pitti. Oxford 1998, ISBN 0-19-517068-7.
- ↑ „World heritage site“. Nuoroda tikrinta 2008-12-15.
- ↑ Unesco, „Advisory Body Evaluation (ICOMOS)“, 1997
- ↑ Patrizio Pensabene, Paolo Barresi (Hrsg.): Piazza Armerina, Villa del Casale: scavi e studi nel decennio 2004–2014. 2 Bände (= Bibliotheca archeologica. Band 60). „L’Erma“ di Bretschneider, Rom 2019.