Kazalės romėnų vila

37°21′53″ š. pl. 14°20′05″ r. ilg. / 37.36472°š. pl. 14.33472°r. ilg. / 37.36472; 14.33472

Kazalės romėnų vila
Pasaulio paveldo sąrašas

Mozaikinės vilos grindys
Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iii
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 832
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1997 (21-oji sesija)
Vikiteka:	Kazalės romėnų vila
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kazalės romėnų vila (it. Villa Romana del Casale, scn. Villa Rumana dû Casali) – didelė ir gerai išlikusi romėniška vila Italijoje, Sicilijos saloje, apie 3 km nuo Pjaca Armerinos miesto. Atlikti archeologiniai tyrimai atskleidė vieną didžiausių ir turtingiausių romėniškų mozaikų kolekciją pasaulyje.^[1]

1997 m. ši vila buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.^[2] Vila ir mozaikos datuojamos IV amžiuje.

Mozaikų plotas užima 3500 m² plotą ir yra išsilaikiusios puikios būklės dėl nuošliaužų, kurios ilgą laiką dengė šią teritoriją.^[3]

Kasinėjimai ir tyrimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji profesionalūs šios vietovės archeologiniai kasinėjimai atlikti 1929 m. italų tyrinėtojo Paolo Orsi. Vėliau nuo 1935 iki 1939 m. čia darbus atliko Giuseppe Cultrera. Didžiausi kasinėjimai atlikti Gino Vinicio Gentili 1950–1960 m., po kurių mozaikos buvo padengtos apsauginiu sluoksniu. Iki šių dienų tyrimus atlieka Romos universitetas. 2004 m. šalia vilos buvo atrastos X–XII a. senovinės gyvenvietės liekanos. Taip pat 2004 m. ir 2014 m. atliktų darbų metu buvo renovuotos apsauginės sienos.^[4]

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ R. J. A. Wilson: Piazza Armerina. In: Akiyama, Terakazu (Ed.): The Dictionary of Art. Vol. 24: Pandolfini to Pitti. Oxford 1998, ISBN 0-19-517068-7.
↑ „World heritage site“. Nuoroda tikrinta 2008-12-15.
↑ Unesco, „Advisory Body Evaluation (ICOMOS)“, 1997
↑ Patrizio Pensabene, Paolo Barresi (Hrsg.): Piazza Armerina, Villa del Casale: scavi e studi nel decennio 2004–2014. 2 Bände (= Bibliotheca archeologica. Band 60). „L’Erma“ di Bretschneider, Rom 2019.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai