Tarkvinija – Vikipedija

Tarkvinija it. Tarquinia
Centrinė aikštė

Tarkvinija 42°14′00″ š. pl. 11°45′00″ r. ilg. / 42.23333°š. pl. 11.75000°r. ilg. / 42.23333; 11.75000 (Tarkvinija)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Lacijus
Provincija	Viterbo provincija

Gyventojų (2018)	16 269
Altitudė	133 m

Vikiteka	Tarkvinija

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1158

Tarkvinija (it. Tarquinia) – miestas Italijoje, Lacijaus regione, į šiaurės vakarus nuo Romos, netoli Viduržemio jūros kranto. Šalia miesto praeina Romos–Genujos greitkelis. Šiame regione gaminamas itališkas DOC baltasis putojantis vynas. Veikia muziejus (XV a. rūmuose), Šv. Margaritos ir Šv. Martyno katedra. Taip pat yra keletas XII a. romaninių bažnyčių, tvirtovių, renesansinių rūmų.

2004 m. Tarkvinijos ir Červeterės etruskų nekropoliai buvo įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pagrindiniai netoli esantys nekropoliai yra Moterokio vietovėje – čia yra apie 6000 kapų, iš kurių apie 200-uose yra puikiai išlikusios sienų tapybos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarkvinija (etr. Tarch(u)na, lot. Tarquinii) buvo vienas svarbiausių etruskų miestų. Su juo siejamas mitinis etruskų kultūrinis herojus Tarkonas. Miestas darė didelę įtaką ankstyvosios Romos karalystės raidai. Tarkvinija garsėjo savo haruspikais (ateities spėjėjais), kurių kolegija čia gyvavo ir imperiniais laikais. Iš šio miesto kilęs Romos karalius Lucijus Tarkvinijus Išdidusis 509 m. pr. m. e. sukurstė miestą sukilti prieš Romą. Romėnai sukilimą numalšino. IV a. pr. m. e. miestas išgyveno suklestėjimą. Vėliau miestas palaipsniui inkorporuotas į Romos valstybę. 1250 m. senasis Tarkvinijos miestas paminėtas paskutinį kartą – jį nustelbė šalia iškilęs Kornetas (Corneto). 1922 m. Kornetas pervadintas į Tarkviniją.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Charukas, Kuba
Rabatas, Malta

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarkvinijos griuvėsiai
Tarkvinijos griuvėsiai
Tarkvinijos bažnyčia
Tarkvinijos muziejus

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai