Asyžius – Vikipedija

Asyžius it. Assisi

Asyžiaus panorama

Asyžius 43°04′33″ š. pl. 12°37′03″ r. ilg. / 43.07583°š. pl. 12.61750°r. ilg. / 43.07583; 12.61750 (Asyžius)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Umbrija
Provincija	Perudžos provincija

Gyventojų (2009)	27 683
Plotas	186,8 km²
Tankumas (2009)	148 žm./km²

Vikiteka	Asyžius

Asyžius (it. Assisi) – miestas Italijoje Umbrijos regione. Mieste yra gimęs Šv. Pranciškus Asyžietis, pranciškonų vienuolių ordino įkūrėjas (1208 m.).

Asyžius – netaisyklingo plano miestas, gatvės ir aikštės taikytos prie reljefo. Garsiausias miesto paminklas – Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir vienuolynas (XIII a.). Taip pat mieste turistus traukia pagrindinė Komunos aikštė, Šv. Klaros, Šv. Marijos angelų ir Šv. Damjano bažnyčios.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas etruskų, viduramžiais susiformavo kaip miestas tvirtovė. Miestą juosia 5 km gynybinė siena su 8 vartais. Viršukalnėje 1147 m aukštyje pastatyta tvirtovė. Didelio ir masyvaus pastato bokštuose buvo įrengtos šaudymo angos. Kilus pavojams čia slėpdavosi gyventojai.

1198 m. prieš Koradą di Lutzeną sukilę miestiečiai viduramžių tvirtovę sulygino su žeme. 1387 m. kardinolo Albonoco įsakymu tvirtovė atstatyta, tačiau gynybos tikslais daugiau nebuvo naudojama. Iš pradžių čia įsikūrė kalėjimas, vėliau tvirtovė buvo apleista. Dabar šiame trapecijos formos statinyje su bokštais įkurta apžvalgos aikštelė.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai