Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis

Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeras ir Montferatas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iii, v
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1390
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	2014 (38 sesija)
Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeras ir Montferatas – oficialus UNESCO suteiktas šiaurės Italijos regiono pavadinimas. Į pasaulio paveldą įrašytos „penkios išskirtinės vynuogynų vietos su nepakartojamu kraštovaizdžiu“ kartu su Grincano Kavoro pilimi.^[1]

Šios vietos, besidriekiančios per Langės ir Montferato žemes, yra vienos svarbiausių vynuogynų Italijoje. Jos įsikūrusios Pjemonte, tarp Po upės ir Ligūrijos Apeninų. Čia yra įvairių ekonominių ir technologinių vynuogių auginimo ir vyno darymo procesų elementų. Šiose vietose rasta įvairių V a. p. m. e. datuojamų radinių, likusių nuo etruskų ir keltų prekybos laikų. Etruskų ir keltų laikų žodžiai, ypač susiję su vynu, iki šiol vartojami vietiniuose dialektuose.

Į sąrašą įrašytos vietos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ID	Pavadinimas	Plotas (ha)	Buferinė zona (ha)	Koordinatės
1390-001	Langės Barolo	3051	A=59306^[2]	44°36′31″ š. pl. 7°57′49″ r. ilg. / 44.60861°š. pl. 7.96361°r. ilg. / 44.60861; 7.96361
1390-002	Grincano Kavoro pilis	7	A	44°39′7″ š. pl. 7°59′39″ r. ilg. / 44.65194°š. pl. 7.99417°r. ilg. / 44.65194; 7.99417
1390-003	Barbaresko kalvos	891	A	44°43′14″ š. pl. 8°5′15″ r. ilg. / 44.72056°š. pl. 8.08750°r. ilg. / 44.72056; 8.08750
1390-004	Nica ir Barbera	2307	A	44°47′47″ š. pl. 8°18′18″ r. ilg. / 44.79639°š. pl. 8.30500°r. ilg. / 44.79639; 8.30500
1390-010	Kaneli ir Asti	1971	A	44°44′17″ š. pl. 8°14′59″ r. ilg. / 44.73806°š. pl. 8.24972°r. ilg. / 44.73806; 8.24972
1390-011	Montferatas	2561	B=16943	45°3′3″ š. pl. 8°23′23″ r. ilg. / 45.05083°š. pl. 8.38972°r. ilg. / 45.05083; 8.38972
Iš viso		10789	76249

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Vineyard Landscape of Piedmont: Langhe-Roero and Monferrato
↑ „Nomination file No 1390 rev: Vineyard Landscape of Langhe-Roero and Monferrato (Italy)“ (PDF). World Heritage Centre. UNESCO. p. 314. Nuoroda tikrinta 2015-04-23.

Ž • A • R Materialaus pasaulio paveldo objektai Italijoje ir Vatikane

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Europos didieji mineralinių versmių kurortai (Montekatini Termė) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, ekstrateritorinėmis teisėmis valdomi Vatikano priklausiniai ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanu) · Vatikano miestas (1984, Vatikanas) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterio ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004) · Itališkų condominio XVIII-XIX a. teatrų sistema centrinėje Italijoje (2026)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjų, Herkulanėjo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia, Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015) · Priešistorinės Sardinijos laidojimo tradicija: Domus de Janas (2025)

Nematerialaus paveldo objektai