Surinamo istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Plantacija Suriname, Dirk Valkenburg (1707?)
Plantacijos Suriname apie 1800 m.

Surinamo istorija prasidėjo 3000 m. pr. m. e., kai atvyko indėnai. Didžiausia jų gentis buvo aravakai, klajoklių gentis, žvejojusi ir medžiojusi pakrantėse, ir karibai. Iš pradžių atvyko aravakai, bet vėliau juos užkariavo karibai, pasinaudoję buriniais laivais.[1][2] Jie apsigyveno Galibyje (Kupali Yumï, „Protėvių medis“), Maroni upės žiotyse. Toliau nuo pakrantės drėgname miške gyveno mažesnės akurio, tirijo, varao ir vajana gentys.

Olandų kolonija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji į Surinamą atvykę europiečiai buvo olandų pirkliai. Pirmąkart regioną bandė apgyvendinti 1630 m. kapitono Maršalo vadovaujami anglai.[3] Jie augino tabaką, bet žlugo finansiškai.

1650 m. lordas Willoughby, Barbadoso gubernatorius, nusipirko laivą kolonijai Suriname įkurti. Iš savų pinigų jis nupirko 20 ginklų laivui ir du mažesnius laivelius plantacijai paremti.[4] Majoras Anthony Rowse įsikūrė Suriname jo vardu. Po dvejų metų jis pats nuvyko, kad apginkluotų ir aprūpintų plantaciją. Willoughbyland sudarė (120 km²) plotas ir tvirtovė. 1663 m. apie 50 plantacijų darbavosi daug indėnų ir 3000 Afrikos vergų.[5] Suriname buvo apie 1000 baltųjų ir atvyko Brazilijos žydai, nes anglai suteikė religinę laisvę.

Surinamą užėmė 7 olandų laivai iš Zelandijos, vadovaujami Abraham Crijnssen 1667 m. vasario 26 d. Willoughby tvirtovė buvo užimta kitą dieną po 3 valandų kovos[6] ir pervadinta Zelandijos tvirtove. 1667 m. liepos 31 d. olandai ir anglai pasirašė Bredos sutartį: olandai pasiliko Surinamą, o anglai Naująjį Amsterdamą (dabar Niujorkas). Vestminsterio sutartis 1674 m. padėjo galutinį tašką, nes anglai atgavo Surinamą 1667 m. ir prarado 1668 m. Surinamo visuomenė buvo įkurta 1683 m. ir modeliuota pagal Jean-Baptiste Colbert idėjas. Jos tikslas buvo pelnas, valdant ir ginant Olandijos respublikos koloniją. Surinamo visuomenė turėjo 3 dalininkus: Amsterdamo miestas, Van Aerssen van Sommelsdijck šeima ir Olandų Vestindijos kompanija. Van Aerssen savo akcijas pardavė tik 1770 m. Surinamo visuomenė buvo panaikinta 1795 m.

Pietų Amerikoje vergovė buvo norma. Indėnų nepakako, tad atveždavo vergų iš Afrikos dirbti plantacijose. Jose auginamas cukrus, kava, kakava, medvilnė buvo eksportuojama į Amsterdamo turgų. 1713 m. 200 plantacijose dirbo 13000 Afrikos vergų. Su jais buvo elgiamasi blogai, jie nuo pradžių bėgo džiungles.[7][8] Buvę vergai maronai puldinėjo plantacijas, kad gautų daiktų ir moterų. Žymūs maronų vadai buvo Alabi, Boni, Joli-coeur ir Broos. XVIII a. trys maronų bendruomenės pasirašė sutartį, panašią į Jamaikoje, pagal kurią jie buvo pripažinti laisvais žmonėmis ir gaudavo daiktus, kuriuos anksčiau „laisvindavo“ iš plantacijų.

Didžioji Britanija užėmė Surinamą 1799 m., kai Prancūzija užkariavo Olandiją, ir gražino 1816 m., kai Napoleonas pralaimėjo. Olandai panaikino vergovę tik 1863 m., nors anglai buvo ją panaikinę, kai valdė Surinamą. Vergus paleido tik 1873 m. Iki to laiko jie dirbo privalomą, bet mokamą darbą plantacijose. Tuo metu atvyko daug darbininkų iš Olandų Rytų Indijos, dauguma kinai. Po 1873 m. atvyko daug indų. Šią emigraciją nutraukė Mohandas Gandhi 1916 m. Po to vėl į Surinamą vyko darbininkai iš Rytų Indijos, ypač Javos.

XX a[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. Suriname buvo išgaunamas auksas, guma, boksitas. JAV bendrovė „Alcoa“ savinosi didelius Surinamo plotus, kur kasdavo boksitą aliuminiui gaminti. Tarptautiniai teismai keliais atvejais uždraudė Surinamui atiduoti žemę amerikiečiams, nes ji buvo atiduota maronams. 1941 m. lapkričio 23 d. JAV užėmė Surinamą, kad apsaugotų boksitų kasyklas.[9]

1945 m. Suriname įvyko pirmi rinkimai. 1954 m. jis gavo savivaldą, Nyderlandai tvarkė užsienio ir gynybos reikalus.

1973 m. Nyderlandai pradėjo derėtis su NPK dėl nepriklausomybės ir 1975 m. lapkričio 25 d. ji buvo suteikta. Olandai suteikė 1,5 milijardų dolerių pagalbą, kuri truko iki 1985 m. Pirmasis Surinamo prezidentas buvo Johan Ferrier, o premjeras Henck Arron. Trečdalis gyventojų išvyko į Nyderlandus, bijodami, kad šalis neišsilaikys.

1980 m. seržantas-majoras Desi Bouterse nuvertė Henck Arron vyriausybę. Prezidentas Ferrier nepripažino naujos vyriausybės. Po 5 mėn. armija prezidentu paskyrė Chin A Sen. Šiuos žingsnius parėmė gyventojai, kurie tikėjosi, kad armija sutramdys korupciją ir pagerins gyvenimo sąlygas. Tačiau naujas režimas uždraudė opozicines partijas ir pasuko diktatūros keliu. Nyderlandai iš pradžių pripažino naują vyriausybę, bet santykiai žlugo 1982 m. gruodžio 8 d. Zelandijos tvirtovėje nužudžius 15 opozicijos narių. Šis įvykis vadinamas Gruodžio žudynėmis. Nyderlandai ir JAV nutraukė pagalbą šaliai.

1985 m. leista veikti opozicinėms partijom, pradėta kurti nauja konstitucija. Kitais metais kilo maronų, vadovaujamų Ronnie Brunswijk, sukilimas. Bouterse vyriausybė panaudojo jėgą.

2009 m. Albinoje kilo riaušės tarp maronų ir Brazilijos aukso ieškotojų.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Romero-Figueroa, Andrés. Basic Word Order and Sentence Types in Kari'ña. Meunchen: Lincom Europa 2000
  2. Carlin, Eithne and Boven, Karen (2002). The native population: Migrations and identities. In: Atlas of the languages of Suriname, Eithne Carlin and Jacques Arends (Eds.) Leiden: KITLV Press
  3. Encyclopædia Britannica: A Dictionary of ARTS, SCIENCES, and General LITERATURE, Volume XI, Ninth Edition—Popular Reprint In 1614 the states of Holland granted to any Dutch citizen a four years' monopoly of any harbour or place of commerce which he might discover in that region (Guiana). The first settlement, however, in Suriname (in 1630) was made by an Englishman, whose name is still preserved by Marshal's Creek.. Tikrinta 2008-05-04.
  4. http://www.british-history.ac.uk/report.aspx?compid=76434&strquery=Francis%20Willoughby%201651%20Surinam
  5. George Warren (1667) An impartial description of Surinam.
  6. http://www.british-history.ac.uk/report.aspx?compid=76508&strquery=William%20Byam
  7. The Boni Maroon Wars in Suriname by Wim S.M. Hoogbergen
  8. Stedman, John Gabriel (1962) The Journal of John Gabriel Stedman, 1744–1797, soldier and author, including an authentic account of his expedition to Surinam in 1772 Mitre Press, London, OCLC 924217
  9. World War II Timeline