Armėnų raštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:19, 15 liepos 2021 versija

Armėnų raštas

Tipas	abėcėlė
Naudojamas kalbose	armėnų kalba
Rašymo kryptis	iš kairės į dešinę
Laikotarpis	V a.- dabar
ISO 15924	armn
Unicode
Genealogija
Kilmė	Sinajaus raštas Finikiečių raštas Graikų raštas Armėnų raštas
Dukterinės sistemos	nėra

Armėnų raštas – garsinis raštas, naudojamas armėnų kalbai. Veikiausiai kilęs iš aramėjų rašto pehleviškosios atmainos, įtakos, manoma, turėjo ir graikų raštas. Abėcėlę sudaro 38 raidės – 31 priebalsis ir 7 balsiai.^[1]

Kaip ir graikų abėcėlė, armėnų rašto raidės naudotos ir skaičiams žymėti.

Istorija

Armėnų raidės menas ir jo kultūrinės išraiškos
Nematerialusis pasaulio paveldas

Vieta	Armėnija
Regionas**	ENA
Įrašas	2019
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	Armėnų raštasVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Tradiciškai tvirtinama, kad raštas sudarytas 405–406 metais vyskupo Mesropo Maštocos. XI a. atsirado mažosios raidės. Iki XII a. turėjo 36 raides, jos buvo lapidarinės (kalamos akmenyje), XII a. pridėtos dar trys raidės. Vėliau atsirado apskritos formos rašmenys, kursyvas, greitraštis. Rašoma iš kairės į dešinę.^[2]^[3] 1922-1924 m. tuometinėje Armėnijos TSR atliktos dvi rašybos reformos, jų nuostatų Armėnijoje laikomasi iki šiol. Šių reformų metu buvo supaprastinta rašyba, iš abėcėlės pašalinta 34 raidė Wjun (ւ)

Abėcėlė

	Pavadinimas	Spausdintinė raidė	Rašytinė raidė	Transkripcija	Tarimas	Skaitinė reikšmė
1	aib	ա	Ա	a	a	1
2	ben	բ	Բ	b	b	2
3	gim	գ	Գ	g	g	3
4	da	դ	Դ	d	d	4
5	jeh	ե	Ե	e	je žodžio pradžioje, e – vidury	5
6	za	զ	Զ	z	z	6
7	e	է	Է	ē	e	7
8	et	ը	Ը	ə	e	8
9	to	թ	Թ	t῾	t	9
10	že	ժ	Ժ	ž	ž	10
11	ini	ի	Ի	i	i	20
12	ljun	լ	Լ	l	l	30
13	he	խ	Խ	x	h	40
14	ca	ծ	Ծ	c	tc	50
15	ken	կ	Կ	k	k	60
16	ho	հ	Հ	h	h	70
17	dza	ձ	Ձ	j	dz	80
18	ghat	ղ	Ղ	ł	kh	90
19	če	ճ	Ճ	č	tč	100
20	men	մ	Մ	m	m	200
21	ji	յ	Յ	y	j	300
22	nu	ն	Ն	n	n	400
23	ša	շ	Շ	š	š	500
24	vo	ո	Ո	o	vo žodžio pradžioje, o – vidury	600
25	ča	չ	Չ	č῾	č	700
26	pe	պ	Պ	p	p	800
27	dže	ջ	Ջ	ǰ	dž	900
28	ra	ռ	Ռ	ṙ	r (kietas)	1000
29	se	ս	Ս	s	s	2000
30	vev	վ	Վ	v	v	3000
31	tjun	տ	Տ	t	t	4000
32	re	ր	Ր	r	r	5000
33	co	ց	Ց	č	c	6000
34	ijun	ւ	Ւ	w	v	7000
35	pjur	փ	Փ	p῾	p	8000
36	ke	ք	Ք	k῾	k	9000
37	o	օ	Օ	ō	o	10000
38	fe	ֆ	Ֆ	f	f	20000

Išnašos

↑ Armenian alphabet. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.
↑ Armėnų raštas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis
↑ Armėnų raštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.

Nuorodos

Armėniškoji transliteracija (rytų ir vakarų armėnų kalbos formos)
Armėnų, gruzinų, graikų ir hebrajų raštas (lyginamieji duomenys)
Armėnų rašto evoliucija

[1] Armenian alphabet. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.

[2] Armėnų raštas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis

[3] Armėnų raštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 10: / Eilutė 10: @@
 |iso15924=armn
 }}
-'''Armėnų raštas''' – garsinis [[Rašto sistema|raštas]], naudojamas armėnų kalbai. Veikiausiai kilęs iš [[aramėjų raštas|aramėjų rašto]] pehleviškosios atmainos, įtakos, manoma, turėjo ir [[graikų raštas]]. Abėcėlę sudaro 38 raidės – 31 [[priebalsis]] ir 7 [[Balsis|balsiai]].<ref>[https://www.britannica.com/topic/Armenian-alphabet Armenian alphabet]. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.</ref>
+'''Armėnų raštas''' – garsinis [[Rašto sistema|raštas]], naudojamas armėnų kalbai. Veikiausiai kilęs iš [[aramėjų raštas|aramėjų rašto]] pehleviškosios atmainos, įtakos, manoma, turėjo ir [[graikų raštas]]. Abėcėlę sudaro 38 raidės – 31 [[priebalsis]] ir 7 [[Balsis|balsiai]].<ref>[https://www.britannica.com/topic/Armenian-alphabet ''Armenian alphabet'']. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.</ref>
 Kaip ir graikų abėcėlė, armėnų rašto raidės naudotos ir skaičiams žymėti.
@@ Eilutė 26: / Eilutė 26: @@
  | vikiteka = Category:Armenian calligraphy
 }}
-Tradiciškai tvirtinama, kad raštas sudarytas [[405]]–[[406]] metais vyskupo [[Mesropas Maštoca|Mesropo Maštocos]]. XI a. atsirado mažosios raidės. Iki XII a. turėjo 36 raides, jos buvo lapidarinės (kalamos [[riedulys|akmenyje]]). Vėliau atsirado apskritos formos rašmenys, kursyvas, [[greitraštis]]. Rašoma iš kairės į dešinę.<ref>{{LTE|I}}</ref> 1922-1924 m. tuometinėje Armėnijos TSR atliktos dvi rašybos reformos, jų nuostatų Armėnijoje laikomasi iki šiol. Šių reformų metu buvo supaprastinta rašyba, iš abėcėlės pašalinta 34 raidė Wjun (ւ)
+Tradiciškai tvirtinama, kad raštas sudarytas [[405]]–[[406]] metais vyskupo [[Mesropas Maštoca|Mesropo Maštocos]]. XI a. atsirado mažosios raidės. Iki XII a. turėjo 36 raides, jos buvo lapidarinės (kalamos [[riedulys|akmenyje]]), XII a. pridėtos dar trys raidės. Vėliau atsirado apskritos formos rašmenys, kursyvas, [[greitraštis]]. Rašoma iš kairės į dešinę.<ref>{{LTE|I}}</ref><ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/armenu-rastas/ ''Armėnų raštas'']. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.</ref> 1922-1924 m. tuometinėje Armėnijos TSR atliktos dvi rašybos reformos, jų nuostatų Armėnijoje laikomasi iki šiol. Šių reformų metu buvo supaprastinta rašyba, iš abėcėlės pašalinta 34 raidė Wjun (ւ)
 == Abėcėlė ==