Urartų dantiraštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Urartų dantiraštis
Urartian Tablet03.jpg
Tipas: skiemeninis
Naudojamas kalbose: urartų kalba
Rašymo kryptis: iš kairės į dešinę
Laikotarpis: IX-VI a. pr. m. e
ISO 15924:
Unicode:
Genealogija
Kilmė: Šumerų dantiraštis
 Akadų dantiraštis
  Urartų dantiraštis
Dukterinės sistemos: -

Urartų dantiraštis – rašto sistema, vienas iš dantiraščių, I tūkst. pr. m. e. naudotas užrašyti nenustatytos kilmės urartų kalbai.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra keliama hipotezė, kad ankstyvuoju egzistavimo laikotarpiu urartai turėjo savo hieroglifus. Yra išlikę tik du jų ženklai, abu žymintys matavimo vienetus: Hieroglyph Urartian aqarqi.jpg (aqarqi) ir Hieroglyph Urartian tyerusi.jpg (terusi), todėl hipotezė nėra įrodyta.

Urartų dantiraštis susiformavo tada, kai urartai perėmė savo kalbai rašyti akadų dantiraštį (jo vėlyvąjį variantą) ir jį atitinkamai adaptavo. Seniausias įrašas šiuo raštu randamas iš IX a. Juo buvo sukurta daugybė įrašų tuometinėje Urartų imperijoje. Iki šiol rasti maždaug 200 įrašų šiuo dantiraščiu.

Raštas nunyko po imperijos žlugimo galutinai sunykus pačiai kalbai.

Rašto struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Urartian Cuniform example 1.png
Assyrian Cuniform example 1.png

Perimdami akadų dantiraštį, urartai perėmė išimtinai tik silabogramas, beveik atsisakydami determinatyvų ir ideogramų. Be to, jie naudojo gana ribotą skiemenų skaičių ir vengė skiemenų polifonijos. Panašiai kaip elamitų dantiraštyje čia buvo labiausiai priartėta prie skiemeninės abėcėlės.

Urartų silabogramos savo išvaizda buvo panašios į akadų silabogramas, nors egzistavo ir kai kurie skirtumai. Urartų dantiraštyje vengta sukirsti tarpusavyje dantiraščio brūkšnelius.

Dešifravimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji urartų kalbos ir dantiraščio įrašai į Europą atvežti 1826 m. Tik 1850 m. iššifravus akadų dantiraštį, mokslininkai ėmėsi urartų dantiraščio. Dėl silabogramų panašumo į akadiškąsias, paties teksto dešifravimas nesudarė daug sunkumų. Jį 1882 m. iššifravo britų asirologas Archibald Sayce. Tada buvo suprasta, kad urartų kalba nėra gimininga kitoms žinomoms kalboms, kas labai apsunkino kalbos dešifravimą. Tik po I pasaulinio karo atradus dvikalbius Urartų-asirų kalbų tekstus buvo galima iššifruoti įrašus urartų dantiraščiu.

Teksto pavyzdys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Urartian inscription in Erebuni.jpg

Kairėje esantis tekstas skaitomas:

  • dḫal-di-e e-ú-ri-e i-ni E2 (Dangaus dievui Haldi šią šventyklą)
  • mar-gi-iš-ti-še mme-nu-a-ḫi-ni-še (Argištis, Menua sūnus)
  • ši-di-iš-tú-ni E2.GAL ba-du-si (Šią galingą tvirtovę pastatė)
  • te-ru-bi URUir-bu-ú-ni-ni ti-ni (Pavadinau Erebūni savo vardu)
  • KURbi-a-i-na-ú-e uš-ma-a-še (Viešpatavau Biaina žemėse)
  • KURlu-lu-i-na-ú na-pa-ḫi-a-i-de (Pavergiau Lului žemes)
  • dḫal-di-ni-ni al-su-i-ši-ni (Dievo Haldi mylimiausias)
  • mar-gi-iš-ti-ni mme-nu-a-ḫi (Argišti, Menua sūnus)
  • LUGAL2 DAN.NU LUGAL2 KURbi-i-a-na-ú-e (Biaina karalių karalius)
  • a-lu-si URUtu-uš-pa-a-e URU (Didžiausio miesto Tušpos)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka