Grantha

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Granta)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Grantha
John 3 16 Sanskrit translation grantham script.gif
Tipas: abugida
Naudojamas kalbose: sanskritas, manipravalamas
Rašymo kryptis: iš kairės į dešinę
Laikotarpis: VI-XX a.
ISO 15924: gran
Unicode:
Genealogija
Kilmė: Brahmi raštas
Pietinis Brahmi
Grantha
Dukterinės sistemos: malajalių raštas, tamilų raštas, sinhalų raštas, tulų raštas, khmerų raštas, monų raštas, kavi raštas

Grantha (skr. Grantha – rankraštis) buvo rašto sistema, vartota pietinėje Indijoje (Tamilnade) rašyti tekstams sanskritu.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grantha raštas buvo išrastas rašyti tuo metu jau mirusiai kalbai – sanskritui. Skirtingai nei šiaurinėje Indijoje, kur sanskritas buvo rašomas devanagari raštu, pietinėje Indijoje (tamiliškai kalbančiuose regionuose) šiai kalbai buvo sukurta atskira rašto sistema. Pirmieji paminklai šiuo raštu paplito apie V–VI a.

Raštas taip pat buvo naudojamas moksliniuose-religiniuose tamilų tekstuose, rašomuose sanskrito-tamilų kalbos mišiniu, taip vadinamu manipravalamu. Tamilų kilmės žodžiams naudotas tamilų raštas, o sanskrito kilmės – granthas. Raštas vartotas iki pat XX a. Šiuo metu tamilų hinduistų tarpe jis kartais panaudojamas ceremonijose.

Per ilgą vartojimo laikotarpį, raštas patyrė tam tikras transformacijas ir jo raida skirstoma į keturis sąlyginius etapus:

  • Palavų raštas – ankstyviausia forma, kurio klasikinis variantas nusistovėjo Palavų dinastijoje (IV–IX a.). Jam būdingas ornamentinis stilius.
  • Tarpinis grantha – naudotas VII–X a. greta Palavų egzistavusioje Čola imperijoje (ankstyvuoju jos laikotarpiu).
  • Viduramžių grantha – naudotas X–XIII a. Čola imperijos didžiausios ekspansijos laikotarpiu, kada išplito po visą Tamilnadą. Jo klasikinis paminklas – Tandžūro įrašai.
  • Šiuolaikinis grantha – susijęs pirmiausia su vėlyvąja Pandijų dinastija (XIII–XIV a.). Šiuo laikotarpiu labai suartėjo su tamilų raštu. Nuo to laiko nepakitęs egzistavo iki XX a.

Dukterinės sistemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsių ženklų palyginimas skirtingose sistemose

Skirtingais laikais grantha raštas įtakojo kitų rašto sistemų susikūrimą. Apie VIII a. iš palavų rašto formos išsivystė malajalių raštas, sinhalų raštas ir, spėjama, tamilų raštas, o apie XIII a. iš tarpinės grantho formos – tulų raštas.

I tūkst. viduryje palavų raštą naudoję tamilai perdavė jį ir į Pietryčių Aziją, kartu su Indijos kultūra ir religijomis. Čia vystėsi vietinės rašto sistemos, naudotos Khmerų imperijoje (khmerų raštas), Monų valstybėse (monų raštas), Malajų salyne (kavi raštas). Jos savo ruožtu išsivystė į daugybę vietinių rašto sistemų.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grantha priebalsių skiemenys
Balsiniai skiemenys
Grantha diakritiniai ženklai

Kaip ir kitos Brahmi šeimos rašto sistemos, granta buvo abugida, t. y. pusiau skiemeninis raštas, kur paprasti ženklai reiškia skiemenis, sudarytus iš priebalsio ir balsio [a]: ka, kha, ga…. Tokių pagrindinių skiemenų buvo 34.

Tam, kad išreikšti skiemenis su kitais balsiais arba visai be balsio (tik priebalsį), prie priebalsinių skiemenų (pvz., [ka]) naudoti specifiniai diakritiniai ženklai (matra). Tokių ženklų čia buvo 14.

Egzistavo ir daugiau taisyklių, ypač susijusių su daugialypių priebalsių skiemenimis (pvz., [ktva], [rddha] ir pan.) Tam buvo naudojamos ligatūros (sujungti tarpusavyje ženklai) ar papildomi diakritikai.

Skaitmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir kitos brahmi šeimos rašto sistemos, grantha naudojo specifinius skaitmenis.

Grantha skaitmenys
Commons-logo.svg

Vikiteka