Aramėjų raštas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Aramėjų raštas | |
|---|---|
 |
|
| Tipas: | abdžadas |
| Naudojamas kalbose: | aramėjų kalba |
| Rašymo kryptis: | iš dešinės į kairę |
| Laikotarpis: | IX a. pr. m. e.- VII a. |
|
|
|
| Kilmė: | Sinajaus raštas Finikiečių raštas Aramėjų raštas |
| Dukterinės sistemos: | pehlevi, Palmyros, estrangelas, nabatėjų, mandėjų, manichėjų |
Aramėjų raštas – garsinis priebalsinis raštas, kilęs iš finikiečių rašto.
Istorija[taisyti | redaguoti kodą]
Aramėjų raštas, kaip ir graikų raštas kilęs iš finikiečių rašto, tapo pagrindu aramėjiškajai Rytų abėcėlių šakai, taip kaip graikų abėcėlė tapo pagrindu Vakarų abėcėlėms. Seniausi rašto paminklai iš IX–VII a. pr. m. e. Vėliau susiformavo kelios šio rašto atmainos: kvadratinė (V a. pr. m. e.), pehleviškoji (I a. pr. m. e.), palmyrėniškoji (I a. pr. m. e.), siriškoji (I m. e. a.), nabatėjiškoji (IV a.). Iš siriškosios atmainos kilo uigūrų ir mongolų raštas, iš nabatėjiškosios – arabų raštas. Aramėjų rašto pagrindu sudaryta šiuolaikinė hebrajų abėcėlė.
Vartotas aramėjų Achmenidų valdomoje Persijoje (kartu su dantiraščiu).
Abėcėlė[taisyti | redaguoti kodą]
| Raidė | Pavadinimas | Hebrajiškas atitikmuo | Siriškas atitikmuo | Transliteracija |
|---|---|---|---|---|
| Ālaph |  |
א | ܐ | /ʔ/; /aː/, /eː/ |
| Bēth |  |
ב | ܒ | /b/, /v/ |
| Gāmal |  |
ג | ܓ | /ɡ/, /ɣ/ |
| Dālath |  |
ד | ܕ | /d/, /ð/ |
| Hē |  |
ה | ܗ | /h/ |
| Waw |  |
ו | ܘ | /w/; /oː/, /uː/ |
| Zain |  |
ז | ܙ | /z/ |
| Ḥēth |  |
ח | ܚ | /ħ/ |
| Ṭēth |  |
ט | ܛ | emphatic /tˁ/ |
| Yudh |  |
י | ܝ | /j/; /iː/, /eː/ |
| Kāph |  |
כ ך | ܟܟ | /k/, /x/ |
| Lāmadh |  |
ל | ܠ | /l/ |
| Mim |  |
מ ם | ܡܡ | /m/ |
| Nun |  |
נ ן | ܢܢ ܢ | /n/ |
| Semkath |  |
ס | ܣ | /s/ |
| ‘Ē |  |
ע | ܥ | /ʕ/ |
| Pē |  |
פ ף | ܦ | /p/, /f/ |
| Ṣādhē |  ,  |
צ ץ | ܨ | emphatic /sˤ/ |
| Qoph |  |
ק | ܩ | /q/ |
| Rēsh |  |
ר | ܪ | /r/ |
| Shin |  |
ש | ܫ | /ʃ/ |
| Tau |  |
ת | ܬ | /t/, /θ/ |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
