Aramėjų raštas

Aramėjų raštas
Tipas	abdžadas
Naudojamas kalbose	aramėjų kalba
Rašymo kryptis	iš dešinės į kairę
Laikotarpis	IX a. pr. m. e.- VII a.
ISO 15924
Unicode
Genealogija
Kilmė	Sinajaus raštas  Finikiečių raštas   Aramėjų raštas
Dukterinės sistemos	pehlevi, Palmyros, estrangelas, nabatėjų, mandėjų, manichėjų

Aramėjų raštas – garsinis priebalsinis raštas, kilęs iš finikiečių rašto.

Istorija

Aramėjų raštas, kaip ir graikų raštas, kilęs iš finikiečių rašto, tapo pagrindu aramėjiškajai Rytų abėcėlių šakai, kaip kad graikų abėcėlė tapo pagrindu Vakarų abėcėlėms. Seniausi rašto paminklai iš IX–VII a. pr. m. e. Vėliau susiformavo kelios šio rašto atmainos: kvadratinė (V a. pr. m. e.), pehleviškoji (I a. pr. m. e.), palmyrėniškoji (I a. pr. m. e.), siriškoji (I m. e. a.), nabatėjiškoji (IV a.). Iš siriškosios atmainos kilo uigūrų ir mongolų raštas, iš nabatėjiškosios – arabų raštas. Aramėjų rašto pagrindu sudaryta šiuolaikinė hebrajų abėcėlė.

Vartotas aramėjų Achmenidų valdomoje Persijoje (kartu su dantiraščiu).

Abėcėlė

Raidė	Pavadinimas	Hebrajiškas atitikmuo	Siriškas atitikmuo	Transliteracija
Ālaph		א	ܐ	/ʔ/; /aː/, /eː/
Bēth		ב	ܒ	/b/, /v/
Gāmal		ג	ܓ	/ɡ/, /ɣ/
Dālath		ד	ܕ	/d/, /ð/
Hē		ה	ܗ	/h/
Waw		ו	ܘ	/w/; /oː/, /uː/
Zain		ז	ܙ	/z/
Ḥēth		ח	ܚ	/ħ/
Ṭēth		ט	ܛ	emphatic /tˁ/
Yudh		י	ܝ	/j/; /iː/, /eː/
Kāph		כ ך	ܟܟ	/k/, /x/
Lāmadh		ל	ܠ	/l/
Mim		מ ם	ܡܡ	/m/
Nun		נ ן	ܢܢ ܢ	/n/
Semkath		ס	ܣ	/s/
‘Ē		ע	ܥ	/ʕ/
Pē		פ ף	ܦ	/p/, /f/
Ṣādhē	,	צ ץ	ܨ	emphatic /sˤ/
Qoph		ק	ܩ	/q/
Rēsh		ר	ܪ	/r/
Shin		ש	ܫ	/ʃ/
Tau		ת	ܬ	/t/, /θ/