Arabų raštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Arabų raštas
Arabic albayancalligraphy.svg
Tipas: abdžadas
Naudojamas kalbose: arabų, persų, urdu ir kitų islamo tautų kalbos.
Rašymo kryptis: iš dešinės į kairę
Laikotarpis: 400 m.-dabar
ISO 15924:
Unicode:
Genealogija
Kilmė: Sinajaus raštas
 Finikiečių raštas
  Aramėjų raštas
   Nabatėjų raštas
    Arabų raštas
Dukterinės sistemos: arabų rašto variacijos

Arãbų rãštas yra iš aramėjų rašto išsivysčiusi abėcėlė, naudojama kai kurių Afrikos ir Azijos kalbų garsams užrašyti, iš jų – arabų, persų (farsi), kurdų, urdu, turkų (iki 1928 m.) ir kt.

Standartinė transliteracija yra ISO 233.

Rašto principai[taisyti | redaguoti kodą]

Poziciniai raidžių variantai[taisyti | redaguoti kodą]

Arabų raštas priebalsinis – tai reiškia, jog kasdieniniame rašte trumpieji balsiai nežymimi. Rašoma iš dešinės į karę, iš viršaus į apačią. Abėcėlę sudaro 28 pagrindinės raidės. Dauguma raidžių turi 4 pozicinius variantus: atskirtą, pradinį, vidurinį ir baigiamąjį.

  • Pradinis raidės variantas naudojamas žodžio pradžioje arba po raidės, kuri neturi vidurinio varianto (net ir žodžio viduryje).
  • Vidurinis raidės variantas rašomas tik tuomet, kai raidė seka po kitos, turinčios visus variantus, ir yra žodžio viduryje.
  • Kai raidė neturi vidurinio varianto, naudojamas baigiamasis (tuomet tolesnė raidė bus pradinė). Jis visuomet naudojamas žodžio pabaigoje.
  • Atskirta raidė tašoma tuomet, kai joks jungimas neįmanomas (žodis iš vienos raidės, raidė stovi žodžio gale po kitos, neturinčios vidurinio ar pradinio varianto ir pan.)

Balsių žymėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nors arabų raštas priebalsinis, ilgieji balsiai rašte visgi žymimi. Balsių arabų kalboje tik 6 (neįskaitant gausių alofonų): [a], [i], [u], [ā], [ī], [ū]. Šiam tikslui naudojamos pusbalsius [w] ir [j] žyminčios raidės (ي, و) bei jokiam specialiam garsui nepriskirta raidė alif. و pailgina [u], ي pailgina [i], o alifas – [a].

Diakritikai[taisyti | redaguoti kodą]

Trumpieji balsiai arabų kalboje gali būti žymimi diakritikais. Šie ženklai taip pat naudojami išreikšti kai kurioms kitoms žodžių fonetinėms savybėms: priebalsių ilgumui (t. y. sudvigubėjimui), hamzei (reiškiniui, panašiam į žemaičių, danų ar latvių laužtinę priegaidę ar vokiečių knachlautą), gramatinėms formoms ir pan. Šie ženklai fakultatyvūs – jie vartojami daugmaž taip pat kaip ir lietuvių kalbos kirčio ženklai (žodynuose, vadovėliuose ir pan. Taip pat šventuosiuose raštuose (Korane)). Vadinasi, norint taisyklingai perskaityti arabų kalbos žodžius vien abėcėlės išmanyti nepakanka – reikia turėti supratimą apie arabų kalbos morfologinę bei sintaksinę sandarą.

Arabų kalboje vartojami šie diakritikai balsiams pažymėti:

Balsio ženklas Su priebalsiu Pavadinimas Transliteracija
دَ fatḥa a
دِ kasra i
دُ ḍamma u
ـْـ دْ sukūn balsio nebuvimas (uždaras skiemuo)

Kiti diakritikai:

Ženklas Su priebalsiu Pavadinimas Funkcija
ـٌ دٌ tanwīn ʾaḍ-ḍamma Pažymi vardininko linksnį (kai žodis eina be artikelio)
ــً دً tanwīn ʾal-fatḥa Pažymi galininko linksnį (kai žodis vartojamas be artikelio)
ــٍ دٍ tanwīn ʾal-kasra Pažymi naudininko linksnį (kai žodis vartojamas be artikelio)
آ آ ʾalif madda Rašomas vietoje dviejų alifų
ـّـ لّ šadda Prailgina priebalsį

Abėcėlė[taisyti | redaguoti kodą]

Pavidalas Pavadinimas Transliteracija Tarptautinė fonetinė transkripcija
atskirta pradinė vidurinė galinė
أ, إ, ؤ, ئ
hamza ’ ir ‚ [ʔ]
ʾalif ā / â [aː]
bāʾ b [b]
tāʾ t [t]
ṯāʾ ṯ / th [θ]
ǧīm / j / dj [ʤ]
ḥāʾ [ħ]
ḫāʾ / ẖ / kh [x]
dāl d [d]
ḏāl ḏ / dh [ð]
rāʾ r [r]
zāy z [z]
sīn s [s]
šīn š / sh [ʃ]
ṣād [sˁ]
ﺿ ḍād [dˁ], [ðˤ]
ṭāʾ [tˁ]
ẓāʾ [zˁ], [ðˁ]
ʿayn ʿ / ‘ [ʔˤ]
ġayn ġ / gh [ɣ]
fāʾ f [f]
qāf q / ḳ [q]
kāf k [k]
lām l [l]
mīm m [m]
nūn n [n]
hāʾ h [h]
wāw w [w]
y [j]