Senovės Egipto raštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Egiptiečių raštas)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Senovės civilizacija: Senovės Egiptas
(Kemet)
km m t
niwt

All Gizah Pyramids.jpg
IstorijaValdovaiReligija
Menas: architektūra,
dailė, muzika, literatūra.
RaštasMokslasKalendorius

Senovės Egipto raštas (egip. mdw nṯr, mokslinė transkripcija: medu nečer, liet. „Dievo žodžiai“) – kelios tarpusavyje susijusios rašto sistemos, naudotos užrašyti egiptiečių kalbai nuo IV tūkst. pr. m. e. pabaigos iki maždaug VI a. Šios sistemos buvo hieroglifinė, hieratinė, ir demotinė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminas hieroglifais
mdw nṯr
Medu nečer
n
nTr S43
Z3
„Dievo žodžiai“

Egiptiečių raštas atsirado IV tūks. pr. m. e. pabaigoje. Egiptiečiai rašydavo papiruse arba užrašus kaldavo ant akmens. Egiptiečių rašmenis „hieroglifais“ pavadino senovės graikai. Tai reiškia „šventi paveikslėliai“. Šių rašmenų senajame Egipte randama iš tiesų visur: tokiais įrašais išmargintos šventyklų sienos, kapai, statulos, laidojimo reikmenys. Taigi visa, kas „šventa“, Egipte yra „su paaiškinimais“. Paskutinis įrašas hieroglifų raštu buvo užfiksuotas Filėje Izidės šventykloje IV a. po. Kr, kai krikščionių imperatorius Teodosijus I įsakė uždaryti visas pagoniškas imperijos šventyklas. Nuo to laiko šiuo raštu nebuvo niekas rašoma ir skaitoma. Senovės egiptiečio rašto likučiai išliko Egipto krikščionių koptų maldose iki mūsų dienų.

Hieroglifinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hieroglifinis (iš graikų kalbos hieras-šventas + glyphe- raižinys) raštas susideda iš daugelio paveiksliukų, raižinių, reiškiančių ištisas sąvokas, žodžius, veiksmus ar garsus. Dažniausiai hieroglifai buvo gan aiškiai užrašyti, bet tai priklausė nuo jų dydžio, laiko, skirto jiems rašyti ir kitų faktorių.

Buvo rašoma eilutėmis arba stulpeliais iš kairės į dešinę arba iš dešinės į kairę ant šventyklų, sienų, baldų, statulų, papiruso, sarkofagų, karstų, laidojimo vietose, piramidėse ir kitur. Galėjo būti išraižomi kietame paviršiuje ar parašyti rašalu.

Laikui bėgant, juos imta naudoti tik religiniams tekstams šventyklose užrašyti arba kai kuriose laidojimo vietose. Hieroglifai Egipte buvo naudojami nuo Senovės iki 396 m. kai paskutinis tekstas buvo užrašytas hieroglifais Izidės šventykloje Filės saloje.

Hieratinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

(graikiškai hieratikos – žynių, dvasininkų) raštas susidarė maždaug XIX a. pr. m. e. Egipte. Hieroglifai supaprastinti, todėl raštas tapo paprastesnis, greitesnis, ir rašoma tik ranka. Naudojamas administraciniams tekstams, susirašinėjimui, religiniams išminties tekstams. 25/26 dinastijų metu apribotas tik religiniams tekstams. Dažniausiai buvo rašoma naudojant raudoną teptuką ant papiruso.

Galima buvo rašyti ir stulpeliais ir eilutėm, tačiau tik iš kairės į dešinę. Hieratinis raštas nepakeitė hieroglifų. Hieratinis buvo naudojamas, kai reikėdavo ką nors greitai užrašyti ir nebūdavo laiko tai daryti hieroglifais. Dažniausiai hieratinis buvo naudojamas administraciniuose raštuose, informacijai perduoti.

Demotinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šukė su demotiniu tekstu iš Ptolemėjų laikų

Demotinis (gr. Demotikos – liaudiškas, kitaip dar „populiarusis“). Tai egiptiečių rašto greitaraštė forma, kilusi iš hieratinio. Hieratinį raštą gan nesunku paversti hieroglifais, o hieroglifus hieratiniu, tačiau hieratinį paversti demotiniu beveik neįmanoma. Kartais vienas hieroglifas gali atitikti grupę demotinio rašto simbolių ir avirkščiai. Vienas ir tas pats demotinio rašto simbolis turi labai daug reikšmių. Demotiniu raštu jau buvo rašoma tik eilutėmis iš kairės į dešinę. Naudojamas buvo administraciniams ir asmeniniams raštams, kai kurioms istorijoms ir, retu atveju, įrašams. Vėliausias žinomas demotinio teksto pavyzdys rastas Filės šventykloje (apie VVI m. e. a.).

Atradimai ir iššifravimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Egiptiečių raštą nebuvo lengva išmokti patiems egiptiečiams. Ilgą laiką nepavyko užmirštą raštą perskaityti ir Naujųjų laikų mokslininkams. Nors XVII–XVIII a. ir buvo paskelbti kelių diplomatų bei keliautojų pasakojimai, tačiau tikras susidomėjimas Senovės Egiptu atgimė tik 1798 m. Napoleono kampanijos metu. Po metų 1799 metais prancūzų karininkas inžinierius, prižiūrintis žemės sulyginimo darbus statant Julijaus fortą prie Rozetos, atrado juodą akmenį, išrašyta trimis raštais: hieroglifais, hieratiniu raštu ir graikiškai. Išvertus graikišką įraša sužinota, kad šis akmuo buvo sukurtas Ptolemėjų laikais. Nuo to laiko imta nepaliaujamai ieškoti rakto atrasti kitų toje steloje esančių įrašų prasmę. Šiuo uždaviniu labiausiai užsiėmė anglas Tomas Jungas ir prancūzas Žanas Fransua Šampoljonas. Tik 1822 metais prancūzų mokslininkas Ž. F. Šampoljonas (Champollion) pagaliau iššifravo egiptiečių hieroglifus ir taip sukėlė egiptologijos gimimą.