Tifinagas
| Tifinagas | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Tipas | abdžadas; abėcėlė |
| Naudojamas kalbose | berberų kalbos |
| Rašymo kryptis | iš apačios į viršų; iš kairės į dešinę |
| Laikotarpis | III a. pr. m. e.-dabar |
| ISO 15924 | tfng |
| Kilmė | Sinajaus raštas Finikiečių raštas Tifinagas |
| Dukterinės sistemos | Neo-tifinagas |
Tifinagas (
Tifinagh iš tifi negh – „mūsų išradimas“) – kelios tarpusavyje giminingos rašto sistemos, nuo III a. pr. m. e. naudotos rašyti berberų kalbomis. Dabar ji neoficialiai naudojama užrašyti tuaregų kalbai.
Kilmė ir rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seniausi įrašai tifinagu aptinkami iš III a. pr. m. e. Akivaizdžiai šio rašto atsiradimui didelę įtaką padarė finikiečių raštas. Vietiniai berberai (garamantai arba libiai) jį perėmė ir adaptavo savo kalbai. Jų naudota seniausia tifinago forma dar vadinama senųjų libių raštu, numidų raštu. Šis raštas, kaip ir finikiečių, neturėjo balsių. Jo unikalus ypatumas buvo tas, kad rašoma buvo iš apačios į viršų. Egzistavo du regioniniai rašto variantai.
Senasis tifinagas nunyko apie III a., jį užgožus lotynų, vėliau arabų raštui. Tačiau tradiciškai jo pakitusią formą per tūkstantmečius išsaugojo klajokliai tuaregai.
1980 m. prof. Salemo Čakerio dėka tuaregų tifinagas buvo stipriai reformuotas, įvedant balsius. Taip raštas buvo atgaivintas ir tapo vadinamas neo-tifinagu. Net po to jis vartotas daugiau simboliškai, kaip berberų tapatybės dalis. Tačiau 2003 m. Maroke neo-tifinagas pripažintas oficialiai, juo jau spausdinamos knygos.
Rašto principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Abėcėlę priklausomai nuo regiono sudaro nuo 21 iki 27 geometrinių ženklų. Balsės ir tarpai tarp žodžių nežymimi, nėra vieningai nustatyta rašymo kryptis. T. y. galima rašyti iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią, taip pat ir atvirkščiai. Dėl to raštas yra sunkiai skaitomas. Labiausiai paplitęs rašymas iš dešinės į kairę, greičiausiai veikiant arabų raštui.
| Finikiečių | Libių raštas | Neo-tifinagas | Romanizacija | Arabizacija | Pavadinimas |
|---|---|---|---|---|---|
 |
[a] | ا | ya | ||
|
 |
 |
[b] | ب | yab |
|
 |
 |
[g] | گ | yag |
|
 |
 |
[d] | د | yad |
 |
[ḍ] | ض | yaḍ | ||
 |
[e] | ه | yey | ||
|
 |
 ( ) |
[h] | ھ | yah |
|
 |
 |
[w], [u] | و | yaw/yu |
 |
[w] | ۉ | yaw | ||
|
 |
 ( ) |
[z] | ز | yaz |
|
 |
 |
[ḥ] | ح | yaḥ |
 |
[ε] | ع | yaε | ||
 ( ) |
[x] | خ | yax | ||
 |
[i] | ي | yi | ||
|
 |
 |
[ṭ] | ط | yaṭ |
|
 |
 |
[y] | ي | yay |
|
 |
 ( ) |
[k] | ک | yak |
|
 |
 |
[l] | ل | yal |
|
 |
 |
[m] | م | yam |
|
 |
 |
[n] | ن | yan |
|
 |
 |
[s] | س | yas |
|
 |
 |
[f], [p] | پ | yaf, yap |
|
 |
 |
[ṣ] | ص | yaṣ |
|
 |
 ( ) |
[q] | ق | yaq |
|
 |
 |
[r] | ر | yar |
 |
[ṛ] | ڕ | yaṛ | ||
 ( ) |
[gh] | غ | yagh | ||
|
 |
 |
[š] | ش | yac |
|
 |
 |
[t] | ت | yat |
 |
 |
[ẓ] | ﻈ | yaẓ | |
 |
 ( ) |
[j] | ج | yaj |
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||