Pereiti prie turinio

Dudukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dudukas
Medinis pučiamasis instrumentas
Klasifikacija Medinis pučiamasis
Garsų diapazonas
Susiję instrumentai
balabanas, kavalas, nėjus, fleita
Nematerialusis pasaulio paveldas
Armėnijos vėliava Armėnija, 2008, nuoroda

Dudukas (arm. դուդուկ) – tradicinis medinis pučiamasis muzikos instrumentas, populiarus Kaukaze. Beveik identiškas instrumentas Artimuosiuose Rytuose, Balkanuose yra vadinamas balabanu arba mėjumi.

Duduko tradicinės muzikos atlikimas Armėnijoje 2008 m. įrašytas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.[1] 2023 m. į šį sąrašą įtraukti Balabano ir Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas Azerbaidžane bei Turkijoje.[2]

Turi dvigubą liežuvėlį. Tai labai senas instrumentas, pačioje senovėje gamintas iš kaulo ar nendriškų stiebų. Dabar dudukas yra gaminamas iš medienos. Armėnijoje, kur šis instrumentas itin populiarus, jis gaminamas iš abrikoso (nacionalinio medžio) medienos. Standartinis dudukas turi vieną oktavą, tačiau yra įvairių regioninių variacijų. Duduku kartais vadinamas kiek kitoks Balkanuose paplitęs instrumentas kavalas.

Dudukas išsiskiria savo itin melodingu, melancholišku, gedulingu, bet tuo pat metu ir skaidriu skambesiu. Grojimas šiuo instrumentu sudėtingas ir reikalauja gerų kvėpavimo įgūdžių.

Duduko partijos ne kartą panaudotos žymiuose filmuose – „Paskutinė Kristaus pagunda“ (kompozitorius Peter Gabriel), „Gladiatorius“ (Hans Zimmer), „Siriana“ (Alexandre Desplat), „Kruvinasis deimantas“ (James Newton Howard), „Varnas“ (Graeme Revell), „Kristaus kančia“ (John Debney) ir kt.

Bene žymiausias visų laikų duduko virtuozas buvo armėnų muzikas Dživanas Gasparianas, atlikęs muziką daugeliui aukščiau paminėtų filmų, dalyvavęs pasauliniuose turuose.

Susijusios pasaulio paveldo tradicijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Armėnų vaikai groja duduku