Tiurkų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:24, 20 balandžio 2020 versija

Geografinis paplitimas
Tiurkų
Paplitimas	Eurazija (Vidurinė Azija, Sibiras, Artimieji Rytai, Rytų Europa)
Kalbų skaičius	>30
Kilmė	Altajaus tiurkų

Klasifikacija	ogūzų, kipčiakų, Sibiro tiurkų, chaladžų, uigūrų, ogūrų

Turkų kalbos – Altajaus kalbų grupė. Kai kurių kalbininkų nuomone, tiurkų kalbos kartu su mongolų ir tungūzų-mandžiūrų kalbomis sudaro Altajaus kalbų šeimą.^[1] Iš viso priskiriama apie 40 kalbų, kuriomis kaip gimtosiomis kalba nuo 165 mln. žmonių^[2] iki 180 mln.^[3] (iki 200 mln., jei įskaičiuotume ir tuos, kuriems tai antroji kalba).

Tiurkų kalbos – agliutinacinės. Joms būdinga sinharmonizmas, 1 linksniuotė, 1 asmenuotė, pažyminys prieš pažymimąjį žodį, labai mažai jungtukų, modalinių žodžių; nėra sonantų žodžių pradžioje, geminatų ir 2 priebalsių sandūros viename žodžio pradžios ir galo skiemenyje, giminės kategorijos, priešdėlių ir prielinksnių.

Paplitimas

Tiurkų kalbos vartojamos Turkijoje (46,27 mln.), Azerbaidžane (6,06 mln.), Kazachstane (5,29 mln.), Kirgizijoje (2,44 mln.), Turkmėnijoje (3,43 mln.), Uzbekijoje (16,5 mln.), Rusijoje (Baškirijoje, Kalmukijoje, Tatarstane, Tuvoje, Čiuvašijoje, Jakutijoje, Kalnų Altajuje, Chakasijoje), Irane (pietų azerų, ~23,5 mln. gyv.), Afganistane (pietų uzbekų 1,4 mln. gyv., turkmėnų 500 tūkst gyv., kirgizų, pietų azerų, uigūrų), Mongolijoje (kazachų, uigūrų), Kinijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, buv. Jugoslavijoje, Albanijoje, Lietuvoje (totorių 464 gyv., azerų 420 gyv., karaimų 118 gyv.), Moldavijoje (gagaūzų 130 tūkst. gyv.), Šiaurinėje Kipro dalyje, Uigūrų autonominėje srityje Kinijoje (uigūrų 7,21 mln. gyv.), Irake (pietų azerų, 300–900 tūkst. gyv.), Sirijoje (pietų azerų ~ 30 tūkst. gyv.), Vokietijoje (turkų 2,1 mln. gyv.) bei kitose valstybėse. [1]

Klasifikacija

Kadangi tiurkų gentys ir jų kalbos per amžius maišėsi viena su kita, tiurkų kalbų klasifikacija yra sudėtinga. Žemiau pateikiamas supaprastintas variantas:

Pietvakarių (ogūzų) grupė:
- Turkų kalba ir jai artima gagaūzų kalba
- Azerbaidžaniečių kalba ir kaškajų kalba
- Turkmėnų kalba
- Urumų, salarų kalbos
Šiaurės vakarų (kipčiakų) grupė:
- Aralo-Kaspijos: kazachų kalba, kirgizų kalba, karakalpakų kalba, nogajų kalba
- Ponto-Kaspijos: Karačiajų-balkarų kalba, kumykų kalba, Krymo totorių kalba ir jai artimos karaimų kalba bei krymčiakų (Krymo žydų) kalba, išnykusios pečenegų ir kipčiakų kalbos
- Uralo: totorių kalba, baškirų kalba ir čiulymų kalba
Šiaurės (Sibiro) grupė:
- Altajų kalba, chakasų kalba, jakutų kalba, šorų kalba ir tuvių kalba
Rytų (karlukų) grupė:
- Uzbekų kalba, uigūrų kalba, salarų kalba ir išnykusi rašytinė čagatajų kalba
Bulgarų (arba ogūrų) grupė:
- Proto-bulgarų kalba
  - Pavolgio bulgarų kalba (išnykusi) ir iš jos kilusi čiuvašų kalba
- Chazarų kalba (išnykusi)
Chaladžų kalba

Šaltiniai

↑ Katzner, Kenneth (2002). Languages of the World, Third Edition. Routledge, an imprint of Taylor & Francis Books Ltd. ISBN 978-0415250047. {{cite book}}: Nežinomas parametras |month= ignoruotas (pagalba)
↑ Turkic Peoples
↑ Turkic Language family tree entries provide the information on the Turkic-speaking populations and regions.

Nuorodos

Ethnologue informacija

[1] Katzner, Kenneth (2002). Languages of the World, Third Edition. Routledge, an imprint of Taylor & Francis Books Ltd. ISBN 978-0415250047. {{cite book}}: Nežinomas parametras |month= ignoruotas (pagalba)

[2] Turkic Peoples

[3] Turkic Language family tree entries provide the information on the Turkic-speaking populations and regions.

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 11: / Eilutė 11: @@
 '''Turkų kalbos''' – [[Altajaus kalbos|Altajaus kalbų]] grupė. Kai kurių kalbininkų nuomone, tiurkų kalbos kartu su [[mongolų kalbos|mongolų]] ir [[tungūzų-mandžiūrų kalbos|tungūzų-mandžiūrų]] kalbomis sudaro [[Altajaus kalbos|Altajaus kalbų]] šeimą.<ref>{{cite book|last=Katzner|first=Kenneth|title=Languages of the World, Third Edition|publisher=Routledge, an imprint of Taylor & Francis Books Ltd.|year=2002|month=March|isbn=978-0415250047}}</ref> Iš viso priskiriama apie 40 kalbų, kuriomis kaip gimtosiomis kalba nuo 165 mln. žmonių<ref>[http://www.joshuaproject.net/affinity-blocs.php?rop1=A015 Turkic Peoples]</ref> iki 180 mln.<ref>[http://www.ethnologue.com/show_family.asp?subid=90010 Turkic Language family tree] entries provide the information on the Turkic-speaking populations and regions.</ref> (iki 200 mln., jei įskaičiuotume ir tuos, kuriems tai antroji kalba).
-Tiurkų kalbos – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinės]]. Joms būdinga sinharmonizmas, 1 linksniuotė, 1 asmenuotė, pažyminys prieš pažymimąjį žodį, labai mažai jungtukų, modalinių žodžių; nėra sonantų žodžių pradžioje, geminatų ir 2 priebalsių sandūros viename žodžio pradžios ir galo skiemenyje, giminės kategorijos, priešdėlių ir prielinksnių.
+Tiurkų kalbos – [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinės]]. Joms būdinga [[Balsių harmonija|sinharmonizmas]], 1 linksniuotė, 1 asmenuotė, pažyminys prieš pažymimąjį žodį, labai mažai jungtukų, modalinių žodžių; nėra sonantų žodžių pradžioje, [[Geminacija|geminatų]] ir 2 priebalsių sandūros viename žodžio pradžios ir galo skiemenyje, giminės kategorijos, priešdėlių ir prielinksnių.
 == Paplitimas ==
-Tiurkų kalbos vartojamos [[Turkija|Turkijoje]] (46,27 mln.), [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]] (6,06 mln.), [[Kazachstanas|Kazachstane]] (5,29 mln.), [[Kirgizija|Kirgizijoje]] (2,44 mln.), [[Turkmėnija|Turkmėnijoje]] (3,43 mln.), [[Uzbekija|Uzbekijoje]] (16,5 mln.), [[Rusija|Rusijoje]] ([[Baškirija|Baškirijoje]], [[Kalmukija|Kalmukijoje]], [[Tatarstanas|Tatarstane]], [[Tuva|Tuvoje]], [[Čiuvašija|Čiuvašijoje]], [[Jakutija|Jakutijoje]], [[Kalnų Altajus|Kalnų Altajuje]], [[Chakasija|Chakasijoje]]), [[Iranas|Irane]] (pietų azerų, ~23,5 mln. gyv.), [[Afganistanas|Afganistane]] (pietų uzbekų 1,4 mln. gyv., turkmenų 500 tūkst gyv., kirgizų, pietų azerų, uigurų), [[Mongolija|Mongolijoje]] (kazachų, uigurų), [[Kinija|Kinijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], buv. [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]], [[Albanija|Albanijoje]], [[Lietuva|Lietuvoje]] (totorių 464 gyv., azerų 420 gyv., karaimų 118 gyv.), [[Moldova|Moldavijoje]] (gagaūzų 130 tūkst. gyv.), [[Šiaurės Kipras|Šiaurinėje Kipro dalyje]], Uigurų atonominėje srityje [[Kinija|Kinijoje]] (uigurų 7,21 mln. gyv.), [[Irakas|Irake]] (pietų azerų, 300–900 tūkst. gyv.), [[Sirija|Sirijoje]] (pietų azerų ~ 30 tūkst. gyv.), [[Vokietija|Vokietijoje]] (turkų 2,1 mln. gyv.) bei kitose valstybėse. [http://www.ethnologue.com/home.asp]
+Tiurkų kalbos vartojamos [[Turkija|Turkijoje]] (46,27 mln.), [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]] (6,06 mln.), [[Kazachstanas|Kazachstane]] (5,29 mln.), [[Kirgizija|Kirgizijoje]] (2,44 mln.), [[Turkmėnija|Turkmėnijoje]] (3,43 mln.), [[Uzbekija|Uzbekijoje]] (16,5 mln.), [[Rusija|Rusijoje]] ([[Baškirija|Baškirijoje]], [[Kalmukija|Kalmukijoje]], [[Tatarstanas|Tatarstane]], [[Tuva|Tuvoje]], [[Čiuvašija|Čiuvašijoje]], [[Jakutija|Jakutijoje]], [[Kalnų Altajus|Kalnų Altajuje]], [[Chakasija|Chakasijoje]]), [[Iranas|Irane]] (pietų azerų, ~23,5 mln. gyv.), [[Afganistanas|Afganistane]] (pietų uzbekų 1,4 mln. gyv., turkmėnų 500 tūkst gyv., kirgizų, pietų azerų, uigūrų), [[Mongolija|Mongolijoje]] (kazachų, uigūrų), [[Kinija|Kinijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], buv. [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]], [[Albanija|Albanijoje]], [[Lietuva|Lietuvoje]] (totorių 464 gyv., azerų 420 gyv., karaimų 118 gyv.), [[Moldova|Moldavijoje]] (gagaūzų 130 tūkst. gyv.), [[Šiaurės Kipras|Šiaurinėje Kipro dalyje]], Uigūrų autonominėje srityje [[Kinija|Kinijoje]] (uigūrų 7,21 mln. gyv.), [[Irakas|Irake]] (pietų azerų, 300–900 tūkst. gyv.), [[Sirija|Sirijoje]] (pietų azerų ~ 30 tūkst. gyv.), [[Vokietija|Vokietijoje]] (turkų 2,1 mln. gyv.) bei kitose valstybėse. [http://www.ethnologue.com/home.asp]
 == Klasifikacija ==