Bulgarų tiurkų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bulgarų tiurkų kalba
KalbamaNuo Vidurinės Azijos iki Ponto stepės, Pavolgys, Dunojus
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųmirusi: iki IX ar X a. prie Dunojaus ir iki XIV a. Volgos regione
KilmėAltajaus
 Tiurkų
  Ogūrų
   Bulgarų tiurkų
Kalbos kodai
ISO 639-3xbo

Bulgarų tiurkų kalba, arba Volgos bulgarų kalba, bolgarų kalba – išnykusi kalba, kurią naudojo pusiau klajokliai bolgarai, VII a. sukūrę Didžiosios Bulgarijos valstybę, iškėlę Pirmąją Bulgarijos imperiją.[1][2][3] Nors kalba išnyko Dunojaus Bulgarijoje (slavų bulgarų kalbos naudai), ji išliko Pavolgio Bulgarijoje, davusi pradžią šiuolaikinei čiuvašų kalbai.[4][5][6]

Sąsajos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai bolgarų vartota kalba priskiriama tiurkų kalbų Lir atšakai, vadinama ogūrų–tiurkų, Lir-tiurkų, arba tiesiog bulgarų tiurkų, priešingai nei Shaz tipo bendroji tiurkų kalba (Common Turkic). Lir atšakai būdingi garsų atitikmenys, tokie kaip ogūrų /r/ ir bendrosios tiurkų kalbos (arba Shaz-tiurkų) /z/ , ogūrų /l/ ir bendrosios tiurkų kalbos (arba Shaz-tiurkų) /š/.[1][3][7] Kaip teigė Al-Istakhri, „chazarų kalba skiriasi nuo turkų ir persų kalbų, taip pat žmonijos (bet kuri) kalba neturi nieko bendra su ja, o bulgarų kalba yra tokia kaip chazarų kalba, bet burtasai turi kitą kalbą“.[8] Manoma, kad vienintelė iš šios kalbinės grupės išlikusi kalba yra čiuvašų. Omeljanas Pricakas savo žymiajame tyrime „The Hunnic Language of the Attila Clan“ (1982) padarė išvadą, kad bulgarų kalba kilusi iš hunų kalbų šeimos, kaip jis vadina ogūrų kalbas.[9] Anot tyrėjos Antoanetos Granberg, „hunų-bulgarų kalba susiformavo ties šiaurine ir vakarine Kinijos sienomis III–V a. pr. m. e.“[10] Bažnytinės slavų kalbos skolinių analizė rodo tiesioginę įvairių kalbų šeimų įtaką: tiurkų, mongolų, kinų ir iranėnų.

Kita vertus, kai kurie Bulgarijos istorikai, ypač šiuolaikiniai, bulgarų kalbą susieja su iranėnų kalbų grupe (jei tiksliau, dažnai minimos pamyriečių kalbos). Jie atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikinėje bulgarų kalboje yra iranėnų kilmės žodžių. Pasak prof. Raimondo Detrezo, kuris yra Bulgarijos istorijos ir kalbų žinovas, tokios nuomonės grindžiamos antiturkiškomis nuotaikomis, o iranėnų žodžių buvimas šiuolaikinėje bulgarų kalboje yra turkų osmanų kalbos lingvistinės įtakos rezultatas.[11] Kiti Bulgarijos istorikai, ypač vyresnės kartos, tik nurodo tam tikrą iranėnų kalbų poveikį arba iš tikrųjų palaiko tiurkišką teoriją.

Dunojaus bulgarų kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytinių liudijimų Dunojaus bulgarų kalba išlikę nedaug, jie randami pirmoje Dunojaus Bulgarijos sostinėje Pliskoje ir uolų bažnyčiose netoli Murfatlaro dabartinėje Rumunijoje. Kai kurie iš šių užrašų yra parašyti graikiškais rašmenimis, kiti – runomis, panašiomis į senąjį tiurkų raštą. Atrodo, kad dauguma jų yra asmeninio pobūdžio (priesaikos, šventinimai, antkapiniai užrašai), o kai kurie susiję su kiemo daiktais. Nors buvo bandoma iššifruoti, bet nė vienas iš jų nesulaukė didelio pritarimo. Šie užrašai Dunojaus bulgarų kalba rasti kartu su kitais oficialiais graikų kalba padarytais įrašais. Graikų kalba kaip oficiali valstybinė Dunojaus Bulgarijos kalba buvo naudojama iki IX a., kol ją pakeitė senoji bulgarų kalba (slavų kalba).[12]

Dunojaus bulgarų kalba taip pat žinoma iš kai kurių skolinių senojoje bulgarų kalboje, taip pat terminų, pasitaikančių bolgarų užrašuose graikų kalba, tuometiniuose bizantiečių tekstuose ir vėlesniuose slavų senosios bulgarų kalbos tekstuose. Dauguma šių žodžių žymi pavadinimus ir kitas sąvokas, susijusias su valstybės reikalais, įskaitant oficialų 12 metų ciklinį kalendorių (kaip, pavyzdžiui, vartojama Bolgarų chanų vardyne). Kalba Dunojaus Bulgarijoje išnyko IX a., kai bolgarų aukštuomenė palaipsniui suslavėjo po to, kai senoji bulgarų kalba buvo paskelbta oficialia 893 m.

Volgos bulgarų kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra daug išlikusių raštų Volgos bulgarų naudota kalba. Kai kurie iš jų parašyti arabiškais rašmenimis kartu su toliau naudotu senuoju tiurkų raštu. Jie beveik visi yra iššifruojami. Ši kalba išsilaikė iki XIII ar XIV a. Tame regione galiausiai atsirado čiuvašų kalba, kuri su ja yra labiausiai susijusi, klasifikuojama kaip vienintelė išlikusi tiurkų kalbų atskiros ogūrų–tiurkų (arba Lir-tiurkų) šakos narė. Vis dėlto tiksli čiuvašų kalbos padėtis ogūrų kalbų šeimoje yra kalbininkų ginčijama. Kadangi lyginamosios medžiagos, priskiriamos išnykusioms ogūrų kalboms (chazarų ir bulgarų), yra mažai, nedaug žinoma apie tikslų šių kalbų tarpusavio ryšį. Diskutuojama, ar čiuvašų kalba, vienintelė Lir tipo kalba, turinti pakankamai egzistuojančios kalbinės medžiagos, gali būti bet kurios iš jų dukterinė kalba ar tik seserinė šaka.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Encyclopædia Britannica Online - Bolgar Turkic Archyvuota kopija 2008-06-23 iš Wayback Machine projekto.
  2. Campbell, George L. Compendium of the World's Languages. Routledge, 2000. page 274
  3. 3,0 3,1 Marcantonio, Angela. The Uralic Language Family: Facts, Myths and Statistics. Blackwell Publishing Limited, 2002. page 25
  4. Marcantonio, Angela (2002). The Uralic language family: facts, myths and statistics. Wiley-Blackwell. ISBN 0-631-23170-6.
  5. Price, Glanville (2000). Encyclopedia of the languages of Europe. Wiley-Blackwell. ISBN 0-631-22039-9.
  6. Clauson, Gerard (2002). Studies in Turkic and Mongolic linguistics. Taylor & Francis. ISBN 0-415-29772-9.
  7. 7,0 7,1 Johanson, Lars. 1998. "The history of Turkic." In: Johanson, Lars & Éva Agnes Csató (ed.). 1998. The Turkic languages. London: Routledge, pp. 81-125.„Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 2011-04-08. Nuoroda tikrinta 2007-09-05. ; Johanson, Lars. 2007. Chuvash. Encyclopedia of Language and Linguistics. Oxford: Elsevier.
  8. Al-Istakhri translation by Zahoder B. N. "Caspian code of the information about Eastern Europe. Gorgan and Volga area in 9-11 cc", Oriental Literature, Moscow, 1962, p. 238
  9. The Turks: Early ages, Vol. 1 , Cem Oğuz, ISBN 9756782552, Autor Murat Ocak, Redactors: Hasan Celāl Güzel, Cem Oğuz, Osman Karatay, Publisher: Yeni Türkiye, 2002, p. 535.
  10. The Hunno-Bulgar language, Antoaneta Granberg, „Archived copy“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2015-11-20. Nuoroda tikrinta 2015-11-20. 
  11. (2005) Developing cultural identity in the Balkans: convergence vs divergence. ISBN 90-5201-297-0.
  12. (2008) The Other Europe in the Middle Ages: Avars, Bulgars, Khazars and Cumans. Brill. ISBN 9004163891.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]