Mirusi kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Mirusi kalba – kalba, kuria niekas nebekalba kaip gimtąja.[1] Tokia kalba gali dar būti vartojama kai kuriose srityse arba tik raštiškai, pvz., liturginės kalbos. Mirusios kalbos yra lotynų kalba, sanskritas, prūsų kalba, bažnytinė slavų kalba, šumerų kalba, egiptiečių kalba.

Kalbos gali išnykti dviem būdais:

Kartais mirusios kalbos gali būti atgaivintos. Vienas iš tokių pavyzdžių – hebrajų kalba. Ja kaip gimtąja vėl kalba apie 5 mln. žmonių. Taip pat atgaivinta ir keltiška kornų kalba.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Teresė Paulauskytė (2009-05-25, red. 2018-12-06). „Mirusios kalbos“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-10-01. 

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]