Šorų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šorų kalba
Шор тили
KalbamaRusija (Kemerovo sritis)
Kalbančiųjų skaičius6210
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
KilmėAltajaus
>tiurkų
>>šiaurės tiurkų
>>>šorų
Rašto sistemos(kirilica)
Kalbos kodai
ISO 639-3cjs

Šorų kalba (Шор тили) – tiurkų kalbų šeimos, šiaurės (Sibiro) tiurkų pogrupio kalba, vartojama šorų tautybės žmonių. Vartojama daugiausia Kemerovo srityje (Taštagolo raj., Myskai, Meždurečenskas), taip pat kitur Tomės baseine (Chakasija, Altajaus Respublika).

Kalba turi dvi tarmes:

  • Mraso;
  • Kondomos.

Kalba turi 16 balsių (skiriant ilguosius/trumpuosius), 25 priebalsių. Būdinga balsių harmonija. Kaip ir kitos tiurkų kalbos, šorų kalba agliutinacinė, neturi giminių, klasių.

Šorų abėcėlė sukurta 1927 m. kirilicos pagrindu, tiesa, jau 1885 m. misionieriai buvo sudarę šorų vadovėlį. 1929–1938 m. naudojo lotynų abėcėlę, vėliau sugrąžinta kirilica.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]