Mongolų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mongolų
PaplitimasAzija (Mongolija, Rusija, Kinija)
Kalbų skaičius14
KilmėAltajaus
> mongolų
Geografinis paplitimas
Linguistic map of the Mongolic languages.png
Klasifikacijašiaurės, pietryčių


Mongolų kalbos – Altajaus kalbų grupė.[1] Mongolų kalbos kartu su tiurkų ir tungusų-mandžiūrų kalbomis sudaro Altajaus kalbų šeimą.

Vartojamos Mongolijoje, Rusijoje, Šiaurės ir šiaurės rytų Kinijoje. Kalbančiųjų 5,7 mln. Skiriamos šiaurės mongolų (buriatų, kalmukų, mongolų, oiratų), pietryčių (baoanių, daūrų, dunsianų, mongorų) ir tarpinės mongolų kalbos (senoji mongolų rašto ir mogolų kalba). Mongolų kalboms priskiriama kidanių kalba.

Mongolų kalbos susiformavo apie XIVXVI a. iš senosios mongolų kalbos tarmių. Mongolų kalbos – agliutinacinės. Raštą turi mongolų, buriatų, kalmukų, oiratų.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1] Ethnologue“
  2. Mongolų kalbos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių