Avarų tiurkų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Avarų tiurkų kalba
KalbamaPanonija
Kalbančiųjų skaičius-
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųmirusi
KilmėAltajaus
 Tiurkų
  Ogūrų
   Avarų
Rašto sistemosrunų rašmenų atmaina
Kalbos kodai
ISO 639-3ava

Avarų tiurkų kalbaišnykusi kalba, kurią naudojo avarai,[1] buvę Vidurinės Azijos kilmės klajokliai, VI a. persikėlę į Vidurio Europą ir ten sukūrę Avarų kaganatą. Kalba buvo vartojama Panonijoje VI-IX a., išnykusi po kaganato žlugimo. Priklausė tiurkų kalboms, buvo susijusi su ogūrų kalbomis arba buvo smarkiai jų įtakota.

Europos laikotarpio avarų kalba yra žinoma pagal pavadinimus ir asmenvardžius, išlikusius kitų kalbų rašytiniuose šaltiniuose. Jie Altajaus kalbų šeimoje yra universalūs. Kaip rodo archeologiniai duomenys, avarai vartojo runų rašto formą, tačiau visi rasti užrašai buvo labai trumpi ir jų nebuvo galima iššifruoti. Vienintelis rašytinis paminklas, pagal kurį bandoma rekonstruoti tarmę, yra užrašas graikiškomis raidėmis ant indoNagyszentmiklós lobio, rasto prie Sinnikolau Marės (dab. Rumunija). Jam artimi to meto bulgarų tiurkų kalbos tekstai. Iš šaltinių žinoma, kad įvairios bolgarų grupės maišėsi su avarų klajoklių genčių sąjunga.

Prieš persikeliant avaramas į Europą, apie jų naudotą avarų kalbą tiesioginių duomenų nėra. Yra pagrindo manyti, kad pradžioje avarai buvo mongolakalbiai (pagal labiausiai paplitusią nuomonę jie tapatinami su Centrinės Azijos žoužanų tauta). Remiantis šiuo požiūriu, ankstyvieji mongolų skoliniai slavų kalbose yra siejami su avarų kalba, pavyzdžiui, žinomi žodžiai „хоругвь“ (vėliava) ir „телега“ (vežimas). Manoma, kad avarų kalba visada buvo bulgarų-tiurkų (A. Rona-Tash) arba priklausė tungusų-mandžiūrų kalboms (Eugenijus Chelimskis).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Avarai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002