Senovės tiurkų kalba
| Senovės tiurkų kalba | |
| Kalbama | Tiurkų kaganatas, Uigūrų kaganatas, Karachanidų chanatas |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 0 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi kalba (po XIII a.) |
| Kilmė | Tiurkų prokalbė Sibiro tiurkų kalbos Pietų Sibiro kalbos Senovės tiurkų |
| Rašto sistemos | senovės tiurkų runos, brahmi, persų ir kt. |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | - |
| ISO 639-3 | otk (oui, xqa) |
Senovės tiurkų kalba (dar Orchono tiurkų, senovės uigūrų kalba) – seniausia raštiškai užfiksuota tiurkų kalba, vartota Rytų Turkestane ir Mongolijoje. Žinoma iš VII–XIII a. rašto paminklų, rastų uigūrų ir gioktiurkų kaganatų teritorijose. Ši kalba buvo užrašyta Orchono-Jenisiejaus tiurkų runomis, senuoju uigūrų raštu, brahmi, manichėjų, persų raštais. Svarbiausi rašto paminklai yra Orchono įrašai (Mongolija, Tuva), įvairūs rankraščiai iš Sindziango (įvairiomis rašto sistemomis sukurti daugiausia religiniai veikalai), XII a. Karachanidų raštai (tarp jų poema Kutadgu Bilig bei arabų kalbos žodynas).
Senovės tiurkų kalba lingvistiškai skirstoma į:
- senovės turkų [otk]
- senovės uigūrų [oui]
- karachanidų [xqa]
Senovės tiurkų kalba priklauso Sibiro tiurkų kalbų pietų atšakai, tarp kurios dabartinių atstovių yra tuvių, altajiečių ir chakasų kalbos. Nors tai seniausia žinoma tiurkų kalba, ji gerokai skiriasi nuo tiurkų prokalbės, nes ši gyvavo iki V tūkstantmečio pr. m. e.