Nogajų kalba
| Nogajų kalba ногай тили | |
| Kalbama | Rusija (Dagestanas, Karačiajų Čerkesija, Stavropolio kraštas) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 40-50 tūkst. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Altajaus – tiurkų – kipčiakų – kipčiakų–nogajų – nogajų |
| Rašto sistemos | arabų (-1928) lotynų (1928-38) kirilica (1938-) |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Dagestanas Karačiajų Čerkesija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | nog |
| ISO 639-3 | nog |
Nogajų kalba (ногай тили/nogay tili) – tiurkų kalbų šeimai priklausanti kalba, vartojama nogajų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia Šiaurės Kaukaze (Rusija): Stavropolio krašte, Dagestane, Karačiajų Čerkesijoje, Astrachanės srityje. Kalbančiųjų skaičius – 80-90 tūkst. žmonių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nogajai senovėje priklausė Aukso Ordai ir klajojo Rytų Europos stepėmis – tuomet kalbos arealas buvo kur kas didesnis, nei dabar. XX a. nogajai buvo išblaškyti po TSRS, dalis išvyko į Turkiją, todėl kalba gerokai nunyko. Pirmieji kūriniai nogajų kalba buvo užrašomi arabiškai, 1928–1938 m. naudotas lotynų raštas, o vėliau – kirilica (dabar naudojama abėcėlė patvirtinta 1950 m.). Nogajų kalba leidžiami laikraščiai „Шоьл тавысы“ ir „Ногай давысы“, kalba dėstoma Karačiajų Čerkesijos pedagoginiame institute.
Abėcėlė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| А а | Аь аь | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё |
| Ж ж | З з | И и | Й й | К к | Л л | М м | Н н |
| Нъ нъ | О о | Оь оь | П п | Р р | С с | Т т | У у |
| Уь уь | Ф ф | Х х | Ц ц | Ч ч | Ш ш | Щ щ | Ъ ъ |
| Ы ы | Ь ь | Э э | Ю ю | Я я |
Tarmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išskiriamos trys nogajų tarmės:
- juodųjų nogajų (Qara-Nogay) – Dagestane;
- tikrųjų nogajų – Stavropolio krašte;
- baltųjų nogajų (Aqnogay) – Kubanės baseine Karačiajų Čerkesijoje ir Mineralinių Vandenų rajone.
Pirmosios dvi tarmės labai panašios, o baltųjų nogajų skiriasi žymiau.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||