Geminacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Geminacija, arba dvigubinimas (lot. geminō 'dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas. Geminacija atsiranda dėl skirtingų priežasčių ir gali turėti skirtingą paskirtį. Geminacija retorikoje – kontaktinis to paties žodžio arba sakinio dalies kartojimas stilistiniais tikslais.

Geminacijos pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltų kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Priebalsių sankirta dūriniuose
latv. pamats 'pagrindas, pamatas' + tonis 'priegaidė; tonas' = pamattonis 'pagrindinė priegaidė; pagrindinis tonas'.
liet. švarus + raštas = švarraštis; paprastai liet. k. sudvigubinti priebalsiai tariant neilginami.
lat. izzust 'pradingti', liet. užželti
visa [vis:a] 'visà'
upe [up:e] 'upė'
  • Istoriškai išnykusios geminatos
latv. rast 'rasti', liet. rasti < *radtei; plg. liet. rado, latv. rada 'rado' ir bendraties priesaga -t, -ti.

Italų kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žodžių skyrimo paskirtis
coma 'koma' – comma 'punktas, skirsnis'
pala 'kastuvas' – palla 'kamuolys'

Lotynų kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Asimiliacija
affero < ad-fero 'atnešu'[1]
  • Ekspresinis dvigubinimas
bucca 'skruostas' [2]

Suomių kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Formų skyrimo paskirtis

Suomių kalboje geminacija atsiranda dėl šiai kalbai būdingos stipriųjų ir silpnųjų priebalsių laipsnių šaknyje kaitos.

  • Linksniavimas
harakka 'šarka' (vardininkas) – harakan 'šarkos' (kilmininkas)
  • Asmenavimas
antaa 'duoti' – annat 'duodi'

Japonų kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žodžių skyrimo paskirtis
kite 'ateiti' – kitte 'pašto ženklas'

Vokiečių kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vokiečių kalboje geminatos taip pat kartais susidaro žodžių arba morfemų sandūrose:[3]
annehmen [ˈan‿ne: mən] 'priimti'
am Mittag [ˈam‿mɪtɑ:k] 'vidurdienį'

(Sudvigubintų priebalsių rašymas paprastai nerodo geminacijos, šitaip žymimas prieš priebalsį einančio balsio trumpumas:

beten [ˈbe: ten] 'melstis' – Bett [bet] 'lova'.)

Geminacija retorikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tas pats dėmuo kartojamas, dvigubinamas be formos pokyčių, jis neatskiriamas kitais dėmenimis. Taip siekiama atkreipti skaitytojo dėmesį, sustiprinti reikšmę arba sukurti norimą skambesį.[4]

Iš negandingų vakarų
Audrų perkūnijų prikrauti
Lingavo debesų laivai.
Tada graži, graži buvai,
Akim tyliųjų ežerų...
Lyg eidama linelių rauti.

(S. Nėris „Lietuvai”)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Тронский, И.М. (2001). Историческая грамматика латинского языка. M.: Индрик. p. 121.
  2. Тронский, И.М. (2001). Историческая грамматика латинского языка. M.: Индрик. p. 115.
  3. МилюковаН.А., Норк О.А. (2004). Фонетика немецкого языка. M.: Academia. p. 176. {{cite book}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  4. Горло Е.А. Синтаксические средства воздействия в поэтическом тексте.