Chazarų kalba
| Chazarų kalba | |
| Kalbama | Chazarų kaganatas |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | - |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
| Kilmė | Altajaus Tiurkų Ogūrų Chazarų |
| Rašto sistemos | runų rašmenų atmaina |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | zkz |
Chazarų kalba – tiurkų klajoklių tautos chazarų vartota kalba, priklausiusi tiurkų kalboms, manoma, ogūrų kalbų grupei, išnykusi maždaug XIII a.
Rašytinių tekstų šia kalba nerasta. Yra trys chazarų kilmės darbai, parašyti hebrajų kalba, kurią vartojo valdantysis elitas, išpažinęs judaizmą (žr. „Chazarų laiškus“, „Kijevo laišką“). Patys chazarai naudojo runų rašmenų atmainą, kuri yra žinoma atskirais epigrafiniais užrašais, tačiau dar nėra iššifruota.
Iš užsienio rašytinių šaltinių (visų pirma arabų ir bizantiečių) žinoma apie 60 chazarų asmenvardžių ir keletas geografinių vardų. Tarp jų išsiskiria pavieniai daiktavardžiai, pavyzdžiui, bulan – „elnias“, kel – „bokštas“, čiček – „gėlė“, būdvardžiai: alp – „šaunus“, spalvų žymėjimas: sār – „baltas“, sārïg – „geltonas“ ir kt. Dauguma vardų ir pavadinimų yra tiurkų kilmės.
Išvada, kad chazarų kalba priklauso ogūrų grupei, kuri, savo ruožtu, yra archajiškiausia tarp vakarų tiurkų kalbų, grindžiama žodžio Sarkelis analize. Jis laikomas etaloniniu (tai yra, tikrai ne pasiskolintu), turinčiu būdingų šios šakos bruožų (rotacizmo). Ir taip pat – remiantis arabų autorių Istakhri ir Ibn Hawqal liudijimais, kurie, viena vertus, pažymėjo ogūrų ir chazarų kalbų panašumą, kita vertus, chazarų kalbos nepanašumą su kitomis tiurkų tarmėmis.
Iš šiuolaikinių kalbų čiuvašų kalba yra arčiausiai chazarų. Chazarų kalbos įtakos pėdsakų tikriausiai esama daugelyje tiurkų kalbų (karaimų, kumukų, azerbaidžaniečių kalbos šiaurinių tarmių).
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Гаджиева Н. З. Хазарский язык // Языки мира. Тюркские языки. М., 1995.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||