Izraelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:18, 3 lapkričio 2018 versija

Kitos reikšmės – Izraelis (reikšmės).


Vėliava	Herbas

Izraelis žemėlapyje

Valstybinė kalba

hebrajų (ivritas)

Sostinė

Jeruzalė (vienašališkai paskelbta, nepripažinta tarptautiniu mastu), Tel Avivas (laikomas sostine daugumos užsienio valstybių)^[1]

Didžiausias miestas

Jeruzalė

Valstybės vadovai
• Prezidentas
• Ministras Pirmininkas
• -

Reuvenas Rivlinas
Benjamin Netanyahu
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

20 770 km² (148)
~2 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

8 323 248 (98)
324 žm./km² (23)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2011
258,20 mlrd. $ (51)
26 200 $ (28)

Valiuta

Izraelio naujasis šekelis (ILS)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC +2
UTC +3

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Tautų Lygos mandato
1948 m. gegužės 14 d.

Interneto kodas

.il

Šalies tel. kodas

972

Izraelio Valstybė – žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu.

Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika.^[2] Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais.^[3] Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi valstybė ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį^[4], taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė^[5]. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose ir patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Izraelio istorija.

Tradiciškai Izraelio istorijos pradžia siejama su bibliniais laikais.

Žydai sparčiai pradėjo emigruoti į Palestiną XIX amžiuje, įkūrė tenai kelis žydiškus miestus (taip pat ir Tel Avivą).

1946 m. pabaigoje, britų bei amerikiečių sudarytos komisijos duomenimis, Palestinoje gyveno 1 269 000 arabų (67,6 %), 608 000 žydų (32,4 %).^[6] Dėl imigracijos žydų procentas nuolat augo, į Izraelio teritoriją palestiniečių pabėgėliai sugrįžti neturi teisės.

Jungtinės Tautos 1947 metų lapkritį priėmė rezoliuciją Nr. 181, kuria Palestiną padalino, 55 procentus jos skirdami žydams, o 45 procentus – arabams. Jeruzalę jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, nes mažumą gyventojų sudarantys žydai turėjo gauti didesnę dalį teritorijos. 1948 metų gegužės 14 d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kitą dieną po to aplinkinės arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą, kurį Izraelis laimėjo ir užėmė dalį žemių, pagal JTO padalijimo planą skirtų arabams, o arabų valstybės okupavo Gazos Ruožą (Egiptas) ir Vakarų Krantą (Jordanija).

1967 metais Izraelis apkaltino arabų valstybes – Egiptą, Siriją, Iraką ir Jordaniją planuojant vėl pulti Izraelį ir sudavė prevencinį smūgį, o po to per šešias dienas sutriuškino priešininkų armijas bei privertė arabų valstybes sutikti su JTO pasiūlytomis paliaubomis. Per Šešių dienų karą Izraelis okupavo dvi teritorijas, niekad nepriklausiusias Anglų Palestinos mandatui – Golano aukštumas (priklausiusias Sirijai) ir Sinajaus pusiasalį (priklausiusį Egiptui). Šiame kare Izraelis taip pat užėmė ir rytinę Jeruzalės dalį. Izraelis laiko ją savo teritorijos dalimi, tačiau tarptautinė bendruomenė to nepripažįsta. Vėliau Sinajaus pusiasalis grąžintas Egiptui mainais už Izraelio pripažinimą ir taikos sutartį.

1973 metų Jom Kipuro kare Egiptas ir Sirija netikėtai atakavo Izraelį, tuo metu švenčiantį Jom Kipurą – vieną svarbiausių religinių žydų švenčių. Puolimas pradžioje buvo sėkmingas, tačiau vėliau Izraelio karinės pajėgos buvo sėkmingai mobilizuotos ir atrėmė ataką. Keršydamos už JAV paramą Izraeliui, naftą eksportuojančios arabų valstybės sumažino, o vėliau ir nutraukė naftos tiekimą JAV bei kitoms Izraelį parėmusioms šalims (1973 metų naftos krizė).

Izraelio valstybės vis dar nepripažįsta dalis valstybių (daugiausiai musulmoniškų), lieka neišspręsti okupuotų teritorijų, žydų naujakurių gyvenviečių jose klausimai. Palestinos savivalda kontroliuoja tik dalį Vakarų Kranto, Gazos Ruožas valdomas Hamas judėjimo.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Izraelio apskritys.

Izraelis dalinamas į 6 apskritis:

Šiaurės apskritis (Mehoz HaTzafon)
Haifos apskritis (Mehoz Hefa)
Centrinė apskritis (Mehoz HaMerkaz)
Tel Avivo apskritis (Mehoz Tel-Aviv)
Jeruzalės apskritis (Mehoz Yerushalayim)
Pietų apskritis (Mehoz HaDarom)

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Izraelio geografija.

Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi per 470 km, plačiausia šalies vieta yra 135 km, siauriausia tik 15 km. Nors Izraelis yra nedidelė šalis, tačiau joje yra net keletas klimato zonų.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Izraelio ekonomika.

2002 m. Lietuvos eksportas į Izraelį sudarė 7,8 mln. JAV dolerių arba 0,15 % bendrojo Lietuvos eksporto. Šiuo metu Izraelis yra viena iš raštingiausių valstybių Azijoje. Šalies ekonomika yra itin gera ir teikia puikias galimybes gyventojams mokytis.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Izraelio gyventojai.

Gyventojų sudėtis pagal tautybę (2005 m. gegužės 10 d.): 5,26 mln. (76,2 %) – žydai; 1,35 mln. (19,6 %) – arabai, įskaitant palestiniečius, beduinus ir arabus krikščionis; 290 tūkst. (4,2 %) – drūzai, kurie paprastai taip pat priskiriami arabams. Šalyje taip pat gyvena čerkesų, rusų ir kitų tautinių mažumų. Tarp žydų 35 % – pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. – emigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos.

Šalyje taip pat yra apie 250 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų. Be to, Izraelyje gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei kitose Azijos valstybėse.

Šaltiniai

↑ CIA Factbook
↑ „Israel“. Freedom in the World. Freedom House. 2008. Nuoroda tikrinta 20 March 2012.
↑ „Global Survey 2006: Middle East Progress Amid Global Gains in Freedom“. Freedom House. 19 December 2005. Nuoroda tikrinta 20 March 2012.
↑ Education at a Glance: Israel (Report). Organisation for Economic Co-operation and Development. 15 September 2016. Nuoroda tikrinta 18 January 2017.
↑ UNESCO statistika
↑ http://www.cjpmo.org/DisplayDocument.aspx?DocumentID=18

Nuorodos

Vikiteka: Izraelis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Izraelis

Valdžia:

Bendros žinios:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:

[1] CIA Factbook

[freedomhouse2008-2] „Israel“. Freedom in the World. Freedom House. 2008. Nuoroda tikrinta 20 March 2012.

[3] „Global Survey 2006: Middle East Progress Amid Global Gains in Freedom“. Freedom House. 19 December 2005. Nuoroda tikrinta 20 March 2012.

[OECD_education-4] Education at a Glance: Israel (Report). Organisation for Economic Co-operation and Development. 15 September 2016. Nuoroda tikrinta 18 January 2017.

[5] UNESCO statistika

[6] ttp://www.cjpmo.org/DisplayDocument.aspx?DocumentID=18

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

@@ Eilutė 42: / Eilutė 42: @@
 '''Izraelio Valstybė''' – [[žydai|žydų]] valstybė [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] rytuose. Izraelis ribojasi su [[Libanas|Libanu]], [[Sirija]], [[Jordanija]], [[Egiptas|Egiptu]].
+Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika.<ref name=freedomhouse2008>{{cite web |url=http://www.freedomhouse.org/report/freedom-world/2008/israel |website=Freedom in the World |title=Israel |publisher=Freedom House |year=2008 |accessdate=20 March 2012}}</ref> Izraelis yra [[liberalioji demokratija]] su [[parlamentinis valdymas|parlamentiniu valdymu]], [[proporcinis atstovavimas|proporciniu atstovavimu]] ir [[visuotiniai rinkimai|visuotiniais rinkimais]].<ref>{{cite web|url=http://www.freedomhouse.org/article/global-survey-2006-middle-east-progress-amid-global-gains-freedom |title=Global Survey 2006: Middle East Progress Amid Global Gains in Freedom |accessdate=20 March 2012 |date=19 December 2005 |publisher=Freedom House}}</ref> Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o [[Knesetas]] yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra [[išsivysčiusi valstybė]] ir [[Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija|Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos]] (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį<ref name="OECD_education">{{cite report |date=15 September 2016 |title=Education at a Glance: Israel |url=http://www.keepeek.com/Digital-Asset-Management/oecd/education/education-at-a-glance-2016/israel_eag-2016-63-en |publisher=Organisation for Economic Co-operation and Development |access-date=18 January 2017}}</ref>, taip pat - daugiausiai [[Moksliniai tyrimai ir plėtra|moksliniams tyrimams ir plėtrai]] skirianti valstybė<ref>[http://uis.unesco.org/apps/visualisations/research-and-development-spending/ UNESCO statistika]</ref>. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] ir patenka [[Sąrašas:Šalys_pagal_vidutinę_gyvenimo_trukmę|į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme]].
 == Istorija ==