Jom Kipuro karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jom Kipuro karas
Priklauso: Šaltasis karas
Bridge Crossing.jpg
Egipto pajėgos peržengia Sueco kanalą. Spalio 7 d.
Data: 1973 m. spalio 6–25 d.
Vieta: Sueco kanalas, Golano aukštumos
Rezultatas: Izraelio taktinė pergalė
JT paliaubos.
  • Politinė ir strateginė nauda Egiptui ir Izraeliui
Priežastis: Izraelio užimtos Egipto ir Sirijos teritorijos per Šešių dienų karą
Kariaujančios pusės
Egipto vėliava Egiptas
Sirijos vėliava Sirija
Arabų ekspedicinės pajėgos:
Irako vėliava Irakas
Jordanijos vėliava Jordanija
Parama:
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabija
Pakistano vėliava Pakistanas[1][2][3]
Tuniso vėliava Tunisas
Alžyro vėliava Alžyras
Flag of Libya (1972–1977).svg Libija
Maroko vėliava Marokas
Kubos vėliava Kuba
Palestinos teritorijos PIO
Šiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėja
Izraelio vėliava Izraelis
Parama:
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Vadovai
Egiptas Anwar Sadat
Egiptas Ahmad Ismail Ali
Sirija Hafez al-Assad
Sirija Mustafa Tlass
Izraelis Golda Meir
Izraelis Moshe Dayan
Izraelis David Elazar
Izraelis Israel Tal
Karinė jėga
Egiptas:
650 000–800 000 karių
1 700 tankų
2 400 šarvuočių
1 120 artilerijos dalinių
400 karo lėktuvų
140 malūnsparnių
104 karo laivai
150 raketų baterijos
Sirija:
150 000 karių
1 200 tankų
800–900 šarvuočių
600 artilerijos dalinių
Ekspedicinės pajėgos:
100 000 karių
500–670 tankų
700 šarvuočių
Kuba:
1 500 karių
375 000–415 000 karių,
1 700 tankų,
3 000 šarvuočių,
945 artilerijos daliniai
440 karo lėktuvų
Nuostoliai
8 000–18 500 žuvo
18 000–35 000 sužeista
8 783 sugauta
2 250–2 300 tankų sunaikinta arba sugauta
341–514 lėktuvų sunaikinta
19 karo laivų paskandinta
2 521–2 800 žuvo
7 250 sužeista
293 sugauta
400 tankų sunaikinta
102 lėktuvų sunaikinta

Jom Kipuro karas – Izraelio karas su Egipto ir Sirijos koalicija 1973 m. (dar žinomas kaip spalio ar ramadano karas; hebr. מלחמת יום הכיפורים = Milchemet Jom HaKipurim, arab. حرب تشرين = ħarb Tišrin), truko nuo spalio 6 d. iki 22/24 d. Karas prasidėjo per žydų šventę „Jom Kipur“, kai Egipto ir Sirijos kariuomenės netikėtai susijungė ir užpuolė Izraelį. Jos užėmė Sinajaus pusiasalį ir Golano aukštumas, kuriuos Izraelis pradėjo valdyti nuo 1967 m., po Šešių dienų karo.

Egiptiečiai ir sirai judėjo pirmyn per pirmas 48 valandas, po to iniciatyvos ėmėsi Izraelis. Antrą karo savaitę sirai buvo išstumti iš visų Golano aukštumų. Sinajuje Izraelis puolė tą priešų armijos dalį, kuri buvo peržengusi Sueco kanalą (kur buvo sena ugnies nutraukimo linija) ir taip paliko priešą be išteklių.

Pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

Egipto prezidentas Gamalas Abdelas Naseras mirė 1970 m. rugsėjo mėnesį. Jo įpėdinis Anvaras Sadatas nusprendė kautis su Izraeliu ir atgauti 1967 m. prarastas teritorijas. Bendras su Sirija Izraelio užpuolimo planas buvo pavadintas Badro operacija (arab. „pilnas mėnulis“).

  • Izraelio pajėgos: 415 tūkst. kareivių, 1,5 tūkst. tankų, 3 tūkst. šarvuotų transporterių, 945 skyrių, 561 lėktuvas, 84 sraigtasparniai ir 38 karinių objektų. Karo vadai – Mošė Dajanas, Davidas Elazaras, Arielis Šaronas, Šmuelas Gonenas ir Benjaminas Peledas.
  • Egipto pajėgos: 800 tūkst. kareivių (panaudojo 300 tūkst.), 2,4 tūkst. tankų, 2,4 tūkst. šarvuotų transporterių, 1120 dalinių, 690 lėktuvų, 161 sraigtasparnis ir 104 karinių apskričių.
  • Sirijos pajėgos: 150 tūkst. kareivių (panaudojo 60 tūkst.), 1,4 tūkst. tankų, 900 šarvuotų transporterių, 600 dalinių, 350 lėktuvų, 36 sraigtasparniai ir 21 karinių apskričių.
  • Irako pajėgos: 60 tūkst. kareivių, 700 tankų, 500 šarvuotų transporterių, 200 dalinių, 73 lėktuvai.

Kariniai veiksmai[taisyti | redaguoti kodą]

Sunaikintas Izraelio pajėgų tankas

Egiptas ir Sirija pabandė karine jėga atgauti teritorijas, užimtas Izraelio. Jų armijos pradėjo koordinuotą ataką 1973 m. spalio 6 d., žydų šventės Jom Kipuro metu, pastaroji sutapo su musulmoniška ramadano švente. Sirų pajėgos atakavo fortus, esančius Golano aukštumose, tuo pačiu metu egiptiečiai atakavo fortus, esančius prie Sueco kanalo ir Sinajaus pusiasalyje. Izraelio armija patyrė didelių nuostolių. Po dviejų savaičių mūšių, kai JAV oro keliu Izraeliui pradėjo tiekti amuniciją, Izraelis nustūmė arabus į jų pradines pozicijas.

Nuostoliai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal Izraelio duomenis, per mūšius žuvo 2 656 ir buvo sužeista 7 250 kareivių. Į nelaisvę pateko 295, iš kurių 231 egiptiečiai, 32 sirai ir 2 libanai. Izraelis į nelaisvę paėmė 8783 priešininkus, tarp jų 8 372 egiptiečius. Visi belaisviai buvo iškeisti 1974 m. viduryje. Pagal arabų duomenis žuvo 8 528 ir buvo sužeista 19 540 kareivių, pagal izraliečių skaičiavimus žuvo apie 15 tūkst. ir sužeista 35 tūkstančiai arabų kareivių.

Epilogas[taisyti | redaguoti kodą]

Spalio 22 d. paskelbta apie ugnies nutraukimą, bet visuomenė labai pasipiktino. Blogu pasirengimu apkaltintas gynybos ministras Mošė Dajanas, pareikalauta jo atsistatydinimo. Izraelio aukščiausio teismo pirmininkas sudarė komisiją, kuri turėjo ištirti vadovo veiksmus karo metu. Komisija vertino štabo vadovo veiksmus, bet nedrįso atstatydinti Dajano. Po žuvusiųjų kareivių laidojimo metinių, kurių metu žuvusių kareivių tėvai pavadino Dajaną jų sūnų žudiku, Dajanas 1974 m. įteikė atsistatydinimo pareiškimą Izraelio premjerei Goldai Meir.

Egipte ir Sirijoje karas buvo laikomas pergale. Nepereinama Bar Lev gynybos linija buvo pralaužta, Izraelio aviacija patyrė didelių nuostolių bei įrodė, kad Izraelio armija yra įveikiama. Derybose su Sirija ir Egiptu, kurioms vadovavo amerikiečių sekretorius Henris Kisindžeris, Izraelis turėjo atsisakyti kai kurių anksčiau ginčytinų teritorijų, kol nebus sudaryta plačiai žinoma taikos sutartis, kurios siekė TSRS (Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjunga) ir JAV vadovaujama Artimųjų rytų taikos konferencija.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Bidanda M. Chengappa (1 January 2004). Pakistan: Islamisation Army And Foreign Policy. APH Publishing, 42–. Tikrinta 22 February 2013.
  2. Simon Dunstan (20 April 2003). The Yom Kippur War 1973 (2): The Sinai. Osprey Publishing, 39–. Tikrinta 22 February 2013.
  3. P.R. Kumaraswamy (11 January 2013). Revisiting the Yom Kippur War. Routledge, 75–. Tikrinta 22 February 2013.


Vikiteka