Krokuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Keisti nuorodas
Koordinatės: 50°3′41″ š. pl. 19°56′18″ r. ilg. / 50.06139°š. pl. 19.93833°r. ilg. / 50.06139; 19.93833 (Krokuva)
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Jerzyjan1 (aptarimas | indėlis)
161 keitimas
S →‎Geografija: redakcyjne
Eilutė 2: Eilutė 2:
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = Kraków
|origpavadin = Kraków
|paveikslėlis = Collage of views of Cracow.PNG
|paveikslėlis = Krakow rynek 01.jpg
|paveikslėlio tekstas = Krokuva
|paveikslėlio tekstas = Krokuva. Rinkos aikštė
|herbas = POL Kraków COA.svg
|herbas = POL Kraków COA.svg
|vėliava = Flag of Krakow.svg
|vėliava = Flag of Krakow.svg
Eilutė 23: Eilutė 23:
[[Vaizdas:Pomnik grunwaldzki-Krakow 01.jpg|thumb|right|260px| Paminklas Krokuvoje [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšiui]] atminti]]
[[Vaizdas:Pomnik grunwaldzki-Krakow 01.jpg|thumb|right|260px| Paminklas Krokuvoje [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšiui]] atminti]]


'''Krokuva''' ({{pl|Kraków}}, {{de|Krakau}}, {{la|Cracovia}}) – [[Miestas-apskritis (Lenkija)|miestas-apskritis]], [[Mažosios Lenkijos vaivadija|Mažosios Lenkijos vaivadijos]] administracinis centras, išsidėstęs Vyslos aukštupyje pietų Lenkijoje. Krokuva yra trečias pagal dydį Lenkijos miestas po [[Varšuva|Varšuvos]] ir [[Lodzė]]s, pramonės, mokslo ir kultūros centras. Nuo 1038 m. iki 1596 m. Krokuva buvo Lenkijos sostine, nuo 1815 m. iki 1846 m. buvo [[Krokuvos laisvasis miestas|Laisvosios Krokuvos]] sostinė, o nuo 1846 m. iki 1918 m. [[Krokuvos Didžioji Kunigaikštystė|Krokuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] sostine.
'''Krokuva''' ({{pl|Kraków}}, {{de|Krakau}}, {{la|Cracovia}}) – [[Miestas-apskritis (Lenkija)|miestas-apskritis]], [[Mažosios Lenkijos vaivadija|Mažosios Lenkijos vaivadijos]] administracinis centras, išsidėstęs Vyslos aukštupyje pietų Lenkijoje. Krokuva yra trečias pagal dydį Lenkijos miestas po [[Varšuva|Varšuvos]] ir [[Lodzė]]s, pramonės, mokslo ir kultūros centras. Nuo 1038 m. iki 1596 m. Krokuva buvo Lenkijos sostine, nuo 1815 m. iki 1846 m. buvo [[Krokuvos laisvasis miestas|Laisvosios Krokuvos]] sostinė, o nuo 1846 m. iki 1918 m. [[Krokuvos Didžioji Kunigaikštystė|Krokuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] sostine.


Tradiciškai Krokuva laikoma vienu svarbiausių Lenkijos mokslo, kultūros ir meno centru. Seniausias Lenkijoje [[Jogailos universitetas]], kurį įkūrė [[Kazimieras III Didysis]]. 1978 m. Krokuvos istorinis centras, apimantis [[Stare Miasto|Senamiestį]], [[Kazimiežas|Kazimiežo]] kvartalą ir [[Vavelis|Vavelio pilį]], buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Miestas palaiko [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius su [[Vilnius|Vilniumi]]. Krokuvoje veikia [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] garbės [[konsulatas]] (konsulas [[Janas Vidackis]]).
Tradiciškai Krokuva laikoma vienu svarbiausių Lenkijos mokslo, kultūros ir meno centru. Seniausias Lenkijoje [[Jogailos universitetas]], kurį įkūrė [[Kazimieras III Didysis]]. 1978 m. Krokuvos istorinis centras, apimantis [[Stare Miasto|Senamiestį]], [[Kazimiežas|Kazimiežo]] kvartalą ir [[Vavelis|Vavelio pilį]], buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Miestas palaiko [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius su [[Vilnius|Vilniumi]]. Krokuvoje veikia [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] garbės [[konsulatas]] (konsulas [[Janas Vidackis]]).


== Istorija ==
== Istorija ==
Eilutė 35: Eilutė 35:
V a. Krokuvos apylinkėse apsigyveno vakarų slavų [[Vyslėnai|vyslėnų]] gentis. Krokuvos istorija prasideda prieš susikuriant Lenkijos valstybei, kai šis miestas buvo vyslėnų genties sostine. Pagal legendą Vavelio kalvoje gyvenęs slibinas, kurį nugalėjo genties kunigaikštis Krakas. Prieš jį daugelis riterių bandę nužudyti slibiną, bet nesėkmingai; Krakas pavaišinęs slibiną užnuodytais pusryčiais ir taip įveikęs.
V a. Krokuvos apylinkėse apsigyveno vakarų slavų [[Vyslėnai|vyslėnų]] gentis. Krokuvos istorija prasideda prieš susikuriant Lenkijos valstybei, kai šis miestas buvo vyslėnų genties sostine. Pagal legendą Vavelio kalvoje gyvenęs slibinas, kurį nugalėjo genties kunigaikštis Krakas. Prieš jį daugelis riterių bandę nužudyti slibiną, bet nesėkmingai; Krakas pavaišinęs slibiną užnuodytais pusryčiais ir taip įveikęs.


IX a. Krokuva greičiausiai dalinai priklausė [[Didžioji Moravija|Didžiajai Moravijai]]. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas [[966]] m., kai žydų keliautojas Abrahamas ben Jakobas aprašė Krokuvą kaip svarbų prekybos centrą.
IX a. Krokuva greičiausiai dalinai priklausė [[Didžioji Moravija|Didžiajai Moravijai]]. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas [[966]] m., kai žydų keliautojas Abrahamas ben Jakobas aprašė Krokuvą kaip svarbų prekybos centrą.


X a. pabaigoje miestas tapo svarbiausiu [[Piastų dinastija|Piastų dinastijos]] valdų prekybos centru. Pradėti statyti mūriniai pastatai, įskaitant [[Vavelio pilis|Vavelio pilį]], [[romaninis stilius|romanines]] bažnyčias, katedrą ir baziliką. 1241, 1259 ir 1287 m. totorių įsiveržimų metu miestas buvo beveik visiškai sugriautas.<ref>Edmund Kolodziejczyk, "Poland. Geography, political history and the position of the church." Catholic Encyclopedia, {{cite web |url=http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:YwNjZ_neCKQJ:www.catholicity.com/encyclopedia/p/poland.html+Tatar+invasions+in+1241,+1259+and+1287&hl=en&ct=clnk&cd=62 |title=Overview of historic events (''see:Tartar raids'') |accessdate=2007-05-12}}</ref> Miestas buvo atstatytas ir 1257 m. jam suteiktos [[Magdeburgo teisės]], suteikusios miestiečiams mokesčių ir prekybos lengvatų.<ref>Marek Strzala,{{cite web |url=http://www.krakow-info.com/750th.htm |title="Krakow’s oldest known City Charter dates back to 1257" |accessdate=2007-05-12}}</ref> Lenkijos susiskaldymo laikotarpiu mieste įsikūrė daug vokiečių. Jausdami savo reikšmę ir tikėdamiesi [[Silezija|Silezijos]] kunigaikščių palaikymo Krokuvos vokiečiai 1311 m. sukilo prieš karalių [[Vladislavas Lokietka|Vladislavą Lokietką]], bet buvo numalšinti ir nubausti atimant lengvatas ir privilegijas.
X a. pabaigoje miestas tapo svarbiausiu [[Piastų dinastija|Piastų dinastijos]] valdų prekybos centru. Pradėti statyti mūriniai pastatai, įskaitant [[Vavelio pilis|Vavelio pilį]], [[romaninis stilius|romanines]] bažnyčias, katedrą ir baziliką. 1241, 1259 ir 1287 m. totorių įsiveržimų metu miestas buvo beveik visiškai sugriautas.<ref>Edmund Kolodziejczyk, "Poland. Geography, political history and the position of the church. " Catholic Encyclopedia, {{cite web |url=http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:YwNjZ_neCKQJ:www.catholicity.com/encyclopedia/p/poland.html+Tatar+invasions+in+1241,+1259+and+1287&hl=en&ct=clnk&cd=62 |title=Overview of historic events (''see:Tartar raids'') |accessdate=2007-05-12}}</ref> Miestas buvo atstatytas ir 1257 m. jam suteiktos [[Magdeburgo teisės]], suteikusios miestiečiams mokesčių ir prekybos lengvatų.<ref>Marek Strzala,{{cite web |url=http://www.krakow-info.com/750th.htm |title="Krakow’s oldest known City Charter dates back to 1257" |accessdate=2007-05-12}}</ref> Lenkijos susiskaldymo laikotarpiu mieste įsikūrė daug vokiečių. Jausdami savo reikšmę ir tikėdamiesi [[Silezija|Silezijos]] kunigaikščių palaikymo Krokuvos vokiečiai 1311 m. sukilo prieš karalių [[Vladislavas Lokietka|Vladislavą Lokietką]], bet buvo numalšinti ir nubausti atimant lengvatas ir privilegijas.


=== Sostinė ===
=== Sostinė ===
Vladislavas Lokietka 1313 m. Krokuvoje įkūrė savo rezidenciją (vietoje Gniezno) ir karūnuojasi. Didelę reikšmę miestas įgavo 1364 m. [[Kazimieras III|Kazimierui III]]-ajam įkūrus [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitetą]].<ref>Sharon & Peter Pfeiffer, "Krakow. A brief history." {{cite web |url=http://www.magma.ca/~pfeiffer/poland/kra_history.htm |title=The establishment of a university |accessdate=2007-05-12}}</ref> Kazimieras Didysis pastatė mieste ir kitų pastatų bei skatino amatus bei prekybą.
Vladislavas Lokietka 1313 m. Krokuvoje įkūrė savo rezidenciją (vietoje Gniezno) ir karūnuojasi. Didelę reikšmę miestas įgavo 1364 m. [[Kazimieras III|Kazimierui III]]-ajam įkūrus [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitetą]].<ref>Sharon & Peter Pfeiffer, "Krakow. A brief history. " {{cite web |url=http://www.magma.ca/~pfeiffer/poland/kra_history.htm |title=The establishment of a university |accessdate=2007-05-12}}</ref> Kazimieras Didysis pastatė mieste ir kitų pastatų bei skatino amatus bei prekybą.


1386 m. vasario 14 d. Krokuvoje buvo pakrikštytas [[Jogaila]] bei surengtos jo ir [[Jadvyga|Jadvygos]] vestuvės. Valdant [[Jogailaičiai|Jogailaičių dinastijai]] (1386–1572) miestas augo. Galingos valstybės sostinė ir [[Hanza|Hanzos sąjungos]] narys, miestas traukė amatininkus, verslus ir gildijas, klestėjo menai ir mokslas.<ref name="poloniahans">{{cite web |url=http://www.poloniatoday.com/explore10.htm |title=Hanseatic towns: Kraków |accessdate=2007-09-25}}</ref> Gyventojų skaičius išaugo iki 100 tūkst.
1386 m. vasario 14 d. Krokuvoje buvo pakrikštytas [[Jogaila]] bei surengtos jo ir [[Jadvyga|Jadvygos]] vestuvės. Valdant [[Jogailaičiai|Jogailaičių dinastijai]] (1386–1572) miestas augo. Galingos valstybės sostinė ir [[Hanza|Hanzos sąjungos]] narys, miestas traukė amatininkus, verslus ir gildijas, klestėjo menai ir mokslas.<ref name="poloniahans">{{cite web |url=http://www.poloniatoday.com/explore10.htm |title=Hanseatic towns: Kraków |accessdate=2007-09-25}}</ref> Gyventojų skaičius išaugo iki 100 tūkst.


[[1572]] metais mirė paskutinis Jogailaitis valdovas [[Žygimantas Augustas]]. Abiejų Tautų Respublikos sostas atiteko [[Henrikas Valua|Henrikui Valua]], o vėliau kitiems valdovams iš užsienio. Miesto reikšmė menko, ypač po nusiaubimo [[Švedų tvanas|švedų tvano]] metu ir [[Maras|maro]], kuris nusinešė 20 000 miesiečių gyvybių. [[1609]] metais [[Zigmantas Vaza]] galutinai persikėlė į naująją sostinę, tačiau karūnacijos tebevykdavo Krokuvoje.
[[1572]] metais mirė paskutinis Jogailaitis valdovas [[Žygimantas Augustas]]. Abiejų Tautų Respublikos sostas atiteko [[Henrikas Valua|Henrikui Valua]], o vėliau kitiems valdovams iš užsienio. Miesto reikšmė menko, ypač po nusiaubimo [[Švedų tvanas|švedų tvano]] metu ir [[Maras|maro]], kuris nusinešė 20 000 miesiečių gyvybių. [[1609]] metais [[Zigmantas Vaza]] galutinai persikėlė į naująją sostinę, tačiau karūnacijos tebevykdavo Krokuvoje.


=== XVIII-XIX a. ===
=== XVIII–XIX a. ===
XVIII a. nuo [[Epidemija|epidemijų]], gaisrų, ir švedų puldinėjimų ėmė skursti. Po to jame ne kartą plėšikavo švedai, prūsai ir rusai. 1787 m. Krokuvoje bebuvo 9,5 tūkst. gyventojų.
XVIII a. nuo [[Epidemija|epidemijų]], gaisrų, ir švedų puldinėjimų ėmė skursti. Po to jame ne kartą plėšikavo švedai, prūsai ir rusai. 1787 m. Krokuvoje bebuvo 9,5 tūkst. gyventojų.


Po [[1795]] metų išnykus [[Abiejų Tautų Respublika]]i, Krokuvos likimas buvo labai permainingas. Iš pradžių Krokuva įėjo į [[Austrija|Austrijos]] imperijos sudėtį, kur buvo įjungta kaip [[Galicija|Galicijos]] dalis. [[1809]] m. [[Napoleonas]] atkūrė Lenkijos valstybingumą, įkurdamas [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]]. Krokuva, kartu su Galicija, tapo šios valstybės miestu.
Po [[1795]] metų išnykus [[Abiejų Tautų Respublika]]i, Krokuvos likimas buvo labai permainingas. Iš pradžių Krokuva įėjo į [[Austrija|Austrijos]] imperijos sudėtį, kur buvo įjungta kaip [[Galicija|Galicijos]] dalis. [[1809]] m. [[Napoleonas]] atkūrė Lenkijos valstybingumą, įkurdamas [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]]. Krokuva, kartu su Galicija, tapo šios valstybės miestu.


[[1815]] m. po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] Krokuva tapo '''Laisvuoju Krokuvos miestu''', kuris turėjo didžiulę savivaldą. Jo teritorija apėmė 1220 km² su 140 tūkst. gyventojų. Šiuo laikotarpiu miestas ėmė atsigauti po anksčiau patirtų sukrėtimų. [[1846]] m. po Krokuvoje vykusių sukilimų, [[Habsburgų monarchija]] aneksavo miestą. Jis buvo pervardintas '''Didžiąja Krokuvos Kunigaikštyste''' ir tapo sudėtine Austrijos imperijos dalimi. Nepaisant aneksijos, Krokuva tapo svarbiu kultūriniu centru ir lenkų tautinio atgimimo vieta, dar žinoma kaip Lenkijos Atėnai.
[[1815]] m. po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] Krokuva tapo '''Laisvuoju Krokuvos miestu''', kuris turėjo didžiulę savivaldą. Jo teritorija apėmė 1220 km² su 140 tūkst. gyventojų. Šiuo laikotarpiu miestas ėmė atsigauti po anksčiau patirtų sukrėtimų. [[1846]] m. po Krokuvoje vykusių sukilimų, [[Habsburgų monarchija]] aneksavo miestą. Jis buvo pervardintas '''Didžiąja Krokuvos Kunigaikštyste''' ir tapo sudėtine Austrijos imperijos dalimi. Nepaisant aneksijos, Krokuva tapo svarbiu kultūriniu centru ir lenkų tautinio atgimimo vieta, dar žinoma kaip Lenkijos Atėnai.


=== Lenkijos miestas ===
=== Lenkijos miestas ===
Nuo [[1918]] m. Krokuva vėl priklausė Lenkijai.
Nuo [[1918]] m. Krokuva vėl priklausė Lenkijai.


[[1939]]-[[1945]] m. miestą okupavo [[Vokietija]]. Operacijoje, pavadintoje „Sonderaktion Krakau“, daugiau kaip 180 universiteto profesorių ir dėstytojų buvo suimti ir nusiųsti į „Sachsenhausen“ ir „Dachau“ [[koncentracijos stovykla]]s. [[Žydai]] buvo apgyvendinti [[getas|gete]] ir vėliau nužudyti ar nusiųsti į „Płaszów“ ir „[[Osvencimas|Oświęcim]]“ koncentracijos stovyklas.
[[1939]]–[[1945]] m. miestą okupavo [[Vokietija]]. Operacijoje, pavadintoje „Sonderaktion Krakau“, daugiau kaip 180 universiteto profesorių ir dėstytojų buvo suimti ir nusiųsti į „Sachsenhausen“ ir „Dachau“ [[koncentracijos stovykla]]s. [[Žydai]] buvo apgyvendinti [[getas|gete]] ir vėliau nužudyti ar nusiųsti į „Płaszów“ ir „[[Osvencimas|Oświęcim]]“ koncentracijos stovyklas.


== Geografija ==
== Geografija ==
[[Vaizdas:Kraków - Wawel from Kopiec Krakusa.jpg|thumb|350px|([[Wawel]])]]
[[Vaizdas:Kraków - Wawel from Kopiec Krakusa.jpg|thumb|350px|([[Wawel]])]]
[[File:Kraków dzielnice.svg|thumb||250px|Krokuva - miestas planas]]
[[Vaizdas:Kraków dzielnice.svg|thumb||250px|Krokuva – miestas planas]]

=== Administracinis suskirstymas ===
=== Administracinis suskirstymas ===
Miestas žemėlapyje [http://mapa.pf.pl/mapa_miasto-katowice.html?gclid=CNu07tbn-8ACFcsJwwodHhAAsQ&s_kwcid=AL!182!3!50230568599!b!!s!!mapy%20katowice&ef_id=VARZWgAABaI1bQtK:20140925070922:s]
Miestas žemėlapyje [http://mapa.pf.pl/mapa_miasto-katowice.html?gclid=CNu07tbn-8ACFcsJwwodHhAAsQ&s_kwcid=AL!182!3!50230568599!b!!s!!mapy%20katowice&ef_id=VARZWgAABaI1bQtK:20140925070922:s]


Administraciškai nuo 1990 m. Krokuva suskirstyta į 18 apylinkių:
Administraciškai nuo 1990 m. Krokuva suskirstyta į 18 apylinkių:


* I. Stare Miasto (Senamiestis)
* I. Stare Miasto (Senamiestis)
Eilutė 90: Eilutė 91:
Vidutinė temperatūra sausio mėn. yra apie −2&nbsp;°C, tačiau pakankamai dažni šalčiai iki −20&nbsp;°C. Vidutinė liepos temperatūra yra +19&nbsp;°C, tačiau kartais temperatūra gali siekti iki +35&nbsp;°C. Bendrai paros metu temperatūra svyruoja nedaug.
Vidutinė temperatūra sausio mėn. yra apie −2&nbsp;°C, tačiau pakankamai dažni šalčiai iki −20&nbsp;°C. Vidutinė liepos temperatūra yra +19&nbsp;°C, tačiau kartais temperatūra gali siekti iki +35&nbsp;°C. Bendrai paros metu temperatūra svyruoja nedaug.


Ypač karštomis vasaros dienomis pasitaiko audrų su [[perkūnija]]. Paskutiniais metais ekstremalių orų reiškinių regione padaugėjo, pvz., [[liūtis]], kurios metu iškrenta 50 l/m² ar net nedideli [[Viesulas|viesulai]]. 2003 m. buvo stebimi dulkių sūkuriai.
Ypač karštomis vasaros dienomis pasitaiko audrų su [[perkūnija]]. Paskutiniais metais ekstremalių orų reiškinių regione padaugėjo, pvz., [[liūtis]], kurios metu iškrenta 50 l/m² ar net nedideli [[Viesulas|viesulai]]. 2003 m. buvo stebimi dulkių sūkuriai.


== Įžymybės ==
== Įžymybės ==
Eilutė 96: Eilutė 97:


== Lietuviai ==
== Lietuviai ==
Viena pirmųjų lietuvių, apsigyvenusių Krokuvoje, buvo LDK [[Gediminas|Gedimino]] duktė [[Aldona]], ištekėjusi už Lenkijos karaliaus [[Vladislovas I|Vladislovo I]] sūnaus [[Kazimiero III Didysis|Kazimiero III Didžiojo]]. 1386 m. Lenkijos karaliumi čia buvo vainikuotas LDK [[Jogaila]]. Nuo pat universiteto įkūrimo jame studijavo ir Lietuvos bajorų vaikai, kitų visuomenės sluoksnių atstovai. XVI a. jame mokėsi lietuviškos raštijos kūrėjai [[Abraomas Kulvietis]] ir [[Stanislovas Rapolionis]]. 1885 m. Krokuvos Mokslų akademijos nariu koresondentu buvo išrinktas archeologas [[Tadas Daugirdas]]. Kai XX a. pradžioje lietuvių studentų pagausėjo, jie įkūrė savišalpos draugiją „Parama“. Atvykeliai iš lietuviškų gubernijų ypač noriai rinkosi studijas Krokuvos Menų akademijoje, kurioje profesinių žinių siekė skulptoriai [[Petras Rimša]] ir [[Kazimieras Ulianskis]], tapytojai [[Justinas Vienožinskis]], [[Adalbertas Staneika]], [[Ignas Šlapelis]] bei kiti. 1908 m. Jogailos universitete kalbotyrą studijavo Kleofas Jurgelionis. Po Pirmojo pasaulinio karo dauguma lietuvių iš miesto išvažiavo ir tautiečių susitikimai nutrūko ilgiems dešimtmečiams. XX a. pabaigoje į universitetą dėstyti lietuvių kalbą atvyko lituanistė [[Greta Lemanaitė-Deprati]]. [[Vaizdas:Grodzka.jpg|thumb|260px|Senamiesčio gatvė]]Jos ir Lietuvos ambasados darbuotojų pastangų dėka 2008 m. lapkričio 26-29 dienomis Krokuvoje įvyko pirmosios ''Lietuvos dienos'', kurių metu pristatyta šalies istorija, dabartis; kultūra, menas ir literatūra.<ref> [http://www.ausra.pl/0823/krokuva.htm Lietuvos dienos Krokuvoje]</ref> Universitete sėkmingai veikia [[Lenkų-lietuvių akademija]] – organizacija, siekianti dviejų šalių akademinių sluoksnių glaudesnio bendradarbiavimo.<ref> [http://www.kj.org.pl/apl/ Lenkų-lietuvių akademijos internetinė svetainė]</ref>
Viena pirmųjų lietuvių, apsigyvenusių Krokuvoje, buvo LDK [[Gediminas|Gedimino]] duktė [[Aldona]], ištekėjusi už Lenkijos karaliaus [[Vladislovas I|Vladislovo I]] sūnaus [[Kazimiero III Didysis|Kazimiero III Didžiojo]]. 1386 m. Lenkijos karaliumi čia buvo vainikuotas LDK [[Jogaila]]. Nuo pat universiteto įkūrimo jame studijavo ir Lietuvos bajorų vaikai, kitų visuomenės sluoksnių atstovai. XVI a. jame mokėsi lietuviškos raštijos kūrėjai [[Abraomas Kulvietis]] ir [[Stanislovas Rapolionis]]. 1885 m. Krokuvos Mokslų akademijos nariu koresondentu buvo išrinktas archeologas [[Tadas Daugirdas]]. Kai XX a. pradžioje lietuvių studentų pagausėjo, jie įkūrė savišalpos draugiją „Parama“. Atvykeliai iš lietuviškų gubernijų ypač noriai rinkosi studijas Krokuvos Menų akademijoje, kurioje profesinių žinių siekė skulptoriai [[Petras Rimša]] ir [[Kazimieras Ulianskis]], tapytojai [[Justinas Vienožinskis]], [[Adalbertas Staneika]], [[Ignas Šlapelis]] bei kiti. 1908 m. Jogailos universitete kalbotyrą studijavo Kleofas Jurgelionis. Po Pirmojo pasaulinio karo dauguma lietuvių iš miesto išvažiavo ir tautiečių susitikimai nutrūko ilgiems dešimtmečiams. XX a. pabaigoje į universitetą dėstyti lietuvių kalbą atvyko lituanistė [[Greta Lemanaitė-Deprati]]. [[Vaizdas:Grodzka.jpg|thumb|260px|Senamiesčio gatvė]]Jos ir Lietuvos ambasados darbuotojų pastangų dėka 2008 m. lapkričio 26-29 dienomis Krokuvoje įvyko pirmosios ''Lietuvos dienos'', kurių metu pristatyta šalies istorija, dabartis; kultūra, menas ir literatūra.<ref> [http://www.ausra.pl/0823/krokuva.htm Lietuvos dienos Krokuvoje]</ref> Universitete sėkmingai veikia [[Lenkų-lietuvių akademija]] – organizacija, siekianti dviejų šalių akademinių sluoksnių glaudesnio bendradarbiavimo.<ref> [http://www.kj.org.pl/apl/ Lenkų-lietuvių akademijos internetinė svetainė]</ref>


=== Krokuvos lietuvių draugija „Rūta“ ===
=== Krokuvos lietuvių draugija „Rūta“ ===
[[1904 m.]] [[vasario 27]] d. buvo įkurta Krokuvos lietuvių draugija „Rūta“, žadinusi tautinę savimonę ir skatinusi kultūrinį bendradarbiavimą su Lietuva. Draugijos vadovais buvo universiteto profesoriai [[Janas Razvadovskis]] (dėstė lietuvių kalbą šioje aukštojoje mokykloje) ir [[Juozapas Albinas Herbačiauskas]], sekretoriumi [[Adomas Varnas]]. Nariais buvo mieste studijavę [[Jurgis Baltrušaitis (1873)|Jurgis Baltrušaitis]], [[Liudas Vailionis]], [[Antanas Didžiulis]], [[Aloiza Paškievič|Aloiza Paškievič-Kairienė]], [[Vladas Kairiūkštis]], [[Pranas Mažylis]], [[Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė]], Adalbertas Staneika, Ignas Šlapelis, Kazimieras Ulianskis, Petras Rimša, Justinas Vienožinskis, ir kt. Draugijos įstatai buvo parašyti dviem kalbom: lietuvių ir lenkų; šios kalbos buvo naudojamos ir susirinkimų metu. „Rūta“ rengė literatūros vakarus, organizuodavo lietuvių susirinkimus, kuriuose buvo skaitomi referatai. Apie jos veiklą dažnokai rašydavo laikraštis „Czas“. Visuomenės susidomėjimas lietuviška tematika augo. 1908 m. Krokuvoje buvo išleistas pieštų lietuviškų stogastulpių ir kryžių albumas. Jo autorius dailininkas [[Francišekas Kšivda-Polkovskis]] liaudies drožėjų kūrinius perpiešė kelionės po [[Ukmergė]]s ir [[Zarasai|Zarasų]] apylinkes metu. 1907 m. draugija išleido pirmąjį lietuvišką literatūrinį almanachą [[Gabija(almanachas)|„Gabija“]]. Įžanga šiam leidiniu parašė [[Jonas Basanavičius]].
[[1904 m.]] [[vasario 27]] d. buvo įkurta Krokuvos lietuvių draugija „Rūta“, žadinusi tautinę savimonę ir skatinusi kultūrinį bendradarbiavimą su Lietuva. Draugijos vadovais buvo universiteto profesoriai [[Janas Razvadovskis]] (dėstė lietuvių kalbą šioje aukštojoje mokykloje) ir [[Juozapas Albinas Herbačiauskas]], sekretoriumi [[Adomas Varnas]]. Nariais buvo mieste studijavę [[Jurgis Baltrušaitis (1873)|Jurgis Baltrušaitis]], [[Liudas Vailionis]], [[Antanas Didžiulis]], [[Aloiza Paškievič|Aloiza Paškievič-Kairienė]], [[Vladas Kairiūkštis]], [[Pranas Mažylis]], [[Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė]], Adalbertas Staneika, Ignas Šlapelis, Kazimieras Ulianskis, Petras Rimša, Justinas Vienožinskis, ir kt. Draugijos įstatai buvo parašyti dviem kalbom: lietuvių ir lenkų; šios kalbos buvo naudojamos ir susirinkimų metu. „Rūta“ rengė literatūros vakarus, organizuodavo lietuvių susirinkimus, kuriuose buvo skaitomi referatai. Apie jos veiklą dažnokai rašydavo laikraštis „Czas“. Visuomenės susidomėjimas lietuviška tematika augo. 1908 m. Krokuvoje buvo išleistas pieštų lietuviškų stogastulpių ir kryžių albumas. Jo autorius dailininkas [[Francišekas Kšivda-Polkovskis]] liaudies drožėjų kūrinius perpiešė kelionės po [[Ukmergė]]s ir [[Zarasai|Zarasų]] apylinkes metu. 1907 m. draugija išleido pirmąjį lietuvišką literatūrinį almanachą [[Gabija(almanachas)|„Gabija“]]. Įžanga šiam leidiniu parašė [[Jonas Basanavičius]].


Pamažu „Rūtoje“ prasidėjo trintis tarp vieningos (''unijinės'') lietuvių-lenkų valstybės šalininkų ir norinčių, kad Lietuva žengtų savarankiškesniu keliu. Pradėjo trūkti ir finansų organizuojamiems renginiams, draugijos veikla ėmė slopti. Kai 1907 m. į Krokuvą atvažiavo lietuvių visuomenės veikėjas [[Juozas Gabrys-Paršaitis]], praktinės veiklos jis nebepastebėjo. Susidomėjimą Lietuva dar bandė palaikyti Juozapas Albinas Herbačiauskas, 1911–1924 m. universitete dėstęs lietuvių kalbą.<ref>[http://images.katalogas.lt/maleidykla/lit31/L-075.pdf Eugenija Vaitkevičiūtė. J. A. Herbačiausko asmenybė ir kūryba ... ]</ref>
Pamažu „Rūtoje“ prasidėjo trintis tarp vieningos (''unijinės'') lietuvių-lenkų valstybės šalininkų ir norinčių, kad Lietuva žengtų savarankiškesniu keliu. Pradėjo trūkti ir finansų organizuojamiems renginiams, draugijos veikla ėmė slopti. Kai 1907 m. į Krokuvą atvažiavo lietuvių visuomenės veikėjas [[Juozas Gabrys-Paršaitis]], praktinės veiklos jis nebepastebėjo. Susidomėjimą Lietuva dar bandė palaikyti Juozapas Albinas Herbačiauskas, 1911–1924 m. universitete dėstęs lietuvių kalbą.<ref>[http://images.katalogas.lt/maleidykla/lit31/L-075.pdf Eugenija Vaitkevičiūtė. J. A. Herbačiausko asmenybė ir kūryba … ]</ref>


== Sportas ==
== Sportas ==

=== Futbolas ===
=== Futbolas ===
* [[KS Cracovia Kraków]]
* [[KS Cracovia Kraków]]
Eilutė 113: Eilutė 115:
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{ref}}

== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
{{Reflist}}
{{Reflist}}

10:25, 25 rugsėjo 2014 versija

Krokuva
lenk. Kraków
            
Krokuva. Rinkos aikštė
Krokuva
Krokuva
50°3′41″ š. pl. 19°56′18″ r. ilg. / 50.06139°š. pl. 19.93833°r. ilg. / 50.06139; 19.93833 (Krokuva)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Mažosios Lenkijos vaivadija Mažosios Lenkijos vaivadija
Valsčius Krokuvos
Įkūrimo data 966 m. (pirmą kartą paminėtas)
Miesto prezidentas Jacek Majchrowski
Gyventojų (2014[1]) 758 992
Plotas 326,85 km²
Tankumas (2014[1]) 2 322 žm./km²
Altitudė 188–383 m
Pašto kodas 30-024 iki 31-962
Tinklalapis Kraków
Vikiteka Krokuva
Kirčiavimas Krókuva
Šv. Marijos bazilika
Paminklas Krokuvoje Žalgirio mūšiui atminti

Krokuva (lenk. Kraków, vok. Krakau, lot. Cracovia) – miestas-apskritis, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras, išsidėstęs Vyslos aukštupyje pietų Lenkijoje. Krokuva yra trečias pagal dydį Lenkijos miestas po Varšuvos ir Lodzės, pramonės, mokslo ir kultūros centras. Nuo 1038 m. iki 1596 m. Krokuva buvo Lenkijos sostine, nuo 1815 m. iki 1846 m. buvo Laisvosios Krokuvos sostinė, o nuo 1846 m. iki 1918 m. Krokuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine.

Tradiciškai Krokuva laikoma vienu svarbiausių Lenkijos mokslo, kultūros ir meno centru. Seniausias Lenkijoje Jogailos universitetas, kurį įkūrė Kazimieras III Didysis. 1978 m. Krokuvos istorinis centras, apimantis Senamiestį, Kazimiežo kvartalą ir Vavelio pilį, buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Miestas palaiko partnerystės ryšius su Vilniumi. Krokuvoje veikia Lietuvos Respublikos garbės konsulatas (konsulas Janas Vidackis).

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Krokuvos istorija.

Priešistorė ir viduramžiai

Arheologiniai radiniai liudija, kad gyvenvietė dabartinės Vavelio kalvos vietoje buvo įkurta dar akmens amžiuje.[2] Krokuvos apylinkėse nuo priešistorinių laikų buvo kasama druska.

V a. Krokuvos apylinkėse apsigyveno vakarų slavų vyslėnų gentis. Krokuvos istorija prasideda prieš susikuriant Lenkijos valstybei, kai šis miestas buvo vyslėnų genties sostine. Pagal legendą Vavelio kalvoje gyvenęs slibinas, kurį nugalėjo genties kunigaikštis Krakas. Prieš jį daugelis riterių bandę nužudyti slibiną, bet nesėkmingai; Krakas pavaišinęs slibiną užnuodytais pusryčiais ir taip įveikęs.

IX a. Krokuva greičiausiai dalinai priklausė Didžiajai Moravijai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas 966 m., kai žydų keliautojas Abrahamas ben Jakobas aprašė Krokuvą kaip svarbų prekybos centrą.

X a. pabaigoje miestas tapo svarbiausiu Piastų dinastijos valdų prekybos centru. Pradėti statyti mūriniai pastatai, įskaitant Vavelio pilį, romanines bažnyčias, katedrą ir baziliką. 1241, 1259 ir 1287 m. totorių įsiveržimų metu miestas buvo beveik visiškai sugriautas.[3] Miestas buvo atstatytas ir 1257 m. jam suteiktos Magdeburgo teisės, suteikusios miestiečiams mokesčių ir prekybos lengvatų.[4] Lenkijos susiskaldymo laikotarpiu mieste įsikūrė daug vokiečių. Jausdami savo reikšmę ir tikėdamiesi Silezijos kunigaikščių palaikymo Krokuvos vokiečiai 1311 m. sukilo prieš karalių Vladislavą Lokietką, bet buvo numalšinti ir nubausti atimant lengvatas ir privilegijas.

Sostinė

Vladislavas Lokietka 1313 m. Krokuvoje įkūrė savo rezidenciją (vietoje Gniezno) ir karūnuojasi. Didelę reikšmę miestas įgavo 1364 m. Kazimierui III-ajam įkūrus Krokuvos universitetą.[5] Kazimieras Didysis pastatė mieste ir kitų pastatų bei skatino amatus bei prekybą.

1386 m. vasario 14 d. Krokuvoje buvo pakrikštytas Jogaila bei surengtos jo ir Jadvygos vestuvės. Valdant Jogailaičių dinastijai (1386–1572) miestas augo. Galingos valstybės sostinė ir Hanzos sąjungos narys, miestas traukė amatininkus, verslus ir gildijas, klestėjo menai ir mokslas.[6] Gyventojų skaičius išaugo iki 100 tūkst.

1572 metais mirė paskutinis Jogailaitis valdovas Žygimantas Augustas. Abiejų Tautų Respublikos sostas atiteko Henrikui Valua, o vėliau kitiems valdovams iš užsienio. Miesto reikšmė menko, ypač po nusiaubimo švedų tvano metu ir maro, kuris nusinešė 20 000 miesiečių gyvybių. 1609 metais Zigmantas Vaza galutinai persikėlė į naująją sostinę, tačiau karūnacijos tebevykdavo Krokuvoje.

XVIII–XIX a.

XVIII a. nuo epidemijų, gaisrų, ir švedų puldinėjimų ėmė skursti. Po to jame ne kartą plėšikavo švedai, prūsai ir rusai. 1787 m. Krokuvoje bebuvo 9,5 tūkst. gyventojų.

Po 1795 metų išnykus Abiejų Tautų Respublikai, Krokuvos likimas buvo labai permainingas. Iš pradžių Krokuva įėjo į Austrijos imperijos sudėtį, kur buvo įjungta kaip Galicijos dalis. 1809 m. Napoleonas atkūrė Lenkijos valstybingumą, įkurdamas Varšuvos kunigaikštystę. Krokuva, kartu su Galicija, tapo šios valstybės miestu.

1815 m. po Vienos kongreso Krokuva tapo Laisvuoju Krokuvos miestu, kuris turėjo didžiulę savivaldą. Jo teritorija apėmė 1220 km² su 140 tūkst. gyventojų. Šiuo laikotarpiu miestas ėmė atsigauti po anksčiau patirtų sukrėtimų. 1846 m. po Krokuvoje vykusių sukilimų, Habsburgų monarchija aneksavo miestą. Jis buvo pervardintas Didžiąja Krokuvos Kunigaikštyste ir tapo sudėtine Austrijos imperijos dalimi. Nepaisant aneksijos, Krokuva tapo svarbiu kultūriniu centru ir lenkų tautinio atgimimo vieta, dar žinoma kaip Lenkijos Atėnai.

Lenkijos miestas

Nuo 1918 m. Krokuva vėl priklausė Lenkijai.

1939–1945 m. miestą okupavo Vokietija. Operacijoje, pavadintoje „Sonderaktion Krakau“, daugiau kaip 180 universiteto profesorių ir dėstytojų buvo suimti ir nusiųsti į „Sachsenhausen“ ir „Dachau“ koncentracijos stovyklas. Žydai buvo apgyvendinti gete ir vėliau nužudyti ar nusiųsti į „Płaszów“ ir „Oświęcim“ koncentracijos stovyklas.

Geografija

(Wawel)
Krokuva – miestas planas

Administracinis suskirstymas

Miestas žemėlapyje [2]

Administraciškai nuo 1990 m. Krokuva suskirstyta į 18 apylinkių:

  • I. Stare Miasto (Senamiestis)
  • II. Grzegórzki
  • III. Prądnik Czerwony
  • IV. Prądnik Biały
  • V. Krowodrza
  • VI. Bronowice
  • VII. Zwierzyniec
  • VIII. Dębniki
  • IX. Łagiewniki-Borek Fałęcki
  • X. Swoszowice
  • XI. Podgórze Duchackie
  • XII. Bieżanów-Prokocim
  • XIII. Podgórze
  • XIV. Czyżyny
  • XV. Mistrzejowice
  • XVI. Bieńczyce
  • XVII. Wzgórza Krzesławickie
  • XVIII. Nowa Huta

Klimatas

Krokuva yra išsidėsčiusi ant atlantinio ir kontinentinio klimato zonų ribos. Orai priklauso nuo vyraujančių vėjų krypties. Vakarų vėjai (~40 %) dažniausiai vasarą atneša drėgną orą su lietumi, o rytų vėjai (~22 %), ypač žiemą, atneša sausus ir labai šaltus orus. Vidutinis vėjo greitis yra 11 km/h.

Krokuvos klimato diagrama

Vidutinė temperatūra sausio mėn. yra apie −2 °C, tačiau pakankamai dažni šalčiai iki −20 °C. Vidutinė liepos temperatūra yra +19 °C, tačiau kartais temperatūra gali siekti iki +35 °C. Bendrai paros metu temperatūra svyruoja nedaug.

Ypač karštomis vasaros dienomis pasitaiko audrų su perkūnija. Paskutiniais metais ekstremalių orų reiškinių regione padaugėjo, pvz., liūtis, kurios metu iškrenta 50 l/m² ar net nedideli viesulai. 2003 m. buvo stebimi dulkių sūkuriai.

Įžymybės

Miestą sudaro centrinė dalis ir 7 priemiesčiai. Krokuvoje yra XV a. tvirtovės likučiai, 39 bažnyčios, daug varpinių, 25 vienuolynai, 7 sinagogos. Vavelyje yra lenkų karalių, vyskupų ir didvyrių laidojimo vieta. Gotikinė šv. Marijos bazilika, šv. Onos bažnyčia su Koperniko kapu. Didelė XIII a. pilis, Lenkijos karalių rezidencija. Joje yra nacionalinis muziejus, kuriame saugomi J. Mateikos, Semigradskio ir kt. dailininkų kūriniai; technikos ir pramonės muziejus, arkivyskupo rūmai. Universiteto pastatas, kuriame įsikūrusi ir mokslų akademija. Jogailos biblioteka su 300 000 knygų ir 5000 rankraščių. Čartoriskių muziejus.

Krokuvos Menų akademija

Studijuoti galima ne tik universitete, bet ir kunigų seminarijoje, konservatorijoje, Menų akademijoje. Turistai skuba pamatyti Arkivyskupų rūmus, pro kurių popiežiaus langelį tikintiesiems mojavo Jonas Paulius II. Lietuviai noriai aplanko Žalgirio mūšio paminklą, kuriame pavaizduotas ir Ldk Vytautas su kardu bei jo karys su ietimi rankose.

Lietuviai

Viena pirmųjų lietuvių, apsigyvenusių Krokuvoje, buvo LDK Gedimino duktė Aldona, ištekėjusi už Lenkijos karaliaus Vladislovo I sūnaus Kazimiero III Didžiojo. 1386 m. Lenkijos karaliumi čia buvo vainikuotas LDK Jogaila. Nuo pat universiteto įkūrimo jame studijavo ir Lietuvos bajorų vaikai, kitų visuomenės sluoksnių atstovai. XVI a. jame mokėsi lietuviškos raštijos kūrėjai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis. 1885 m. Krokuvos Mokslų akademijos nariu koresondentu buvo išrinktas archeologas Tadas Daugirdas. Kai XX a. pradžioje lietuvių studentų pagausėjo, jie įkūrė savišalpos draugiją „Parama“. Atvykeliai iš lietuviškų gubernijų ypač noriai rinkosi studijas Krokuvos Menų akademijoje, kurioje profesinių žinių siekė skulptoriai Petras Rimša ir Kazimieras Ulianskis, tapytojai Justinas Vienožinskis, Adalbertas Staneika, Ignas Šlapelis bei kiti. 1908 m. Jogailos universitete kalbotyrą studijavo Kleofas Jurgelionis. Po Pirmojo pasaulinio karo dauguma lietuvių iš miesto išvažiavo ir tautiečių susitikimai nutrūko ilgiems dešimtmečiams. XX a. pabaigoje į universitetą dėstyti lietuvių kalbą atvyko lituanistė Greta Lemanaitė-Deprati.

Senamiesčio gatvė

Jos ir Lietuvos ambasados darbuotojų pastangų dėka 2008 m. lapkričio 26-29 dienomis Krokuvoje įvyko pirmosios Lietuvos dienos, kurių metu pristatyta šalies istorija, dabartis; kultūra, menas ir literatūra.[7] Universitete sėkmingai veikia Lenkų-lietuvių akademija – organizacija, siekianti dviejų šalių akademinių sluoksnių glaudesnio bendradarbiavimo.[8]

Krokuvos lietuvių draugija „Rūta“

1904 m. vasario 27 d. buvo įkurta Krokuvos lietuvių draugija „Rūta“, žadinusi tautinę savimonę ir skatinusi kultūrinį bendradarbiavimą su Lietuva. Draugijos vadovais buvo universiteto profesoriai Janas Razvadovskis (dėstė lietuvių kalbą šioje aukštojoje mokykloje) ir Juozapas Albinas Herbačiauskas, sekretoriumi Adomas Varnas. Nariais buvo mieste studijavę Jurgis Baltrušaitis, Liudas Vailionis, Antanas Didžiulis, Aloiza Paškievič-Kairienė, Vladas Kairiūkštis, Pranas Mažylis, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Adalbertas Staneika, Ignas Šlapelis, Kazimieras Ulianskis, Petras Rimša, Justinas Vienožinskis, ir kt. Draugijos įstatai buvo parašyti dviem kalbom: lietuvių ir lenkų; šios kalbos buvo naudojamos ir susirinkimų metu. „Rūta“ rengė literatūros vakarus, organizuodavo lietuvių susirinkimus, kuriuose buvo skaitomi referatai. Apie jos veiklą dažnokai rašydavo laikraštis „Czas“. Visuomenės susidomėjimas lietuviška tematika augo. 1908 m. Krokuvoje buvo išleistas pieštų lietuviškų stogastulpių ir kryžių albumas. Jo autorius dailininkas Francišekas Kšivda-Polkovskis liaudies drožėjų kūrinius perpiešė kelionės po Ukmergės ir Zarasų apylinkes metu. 1907 m. draugija išleido pirmąjį lietuvišką literatūrinį almanachą „Gabija“. Įžanga šiam leidiniu parašė Jonas Basanavičius.

Pamažu „Rūtoje“ prasidėjo trintis tarp vieningos (unijinės) lietuvių-lenkų valstybės šalininkų ir norinčių, kad Lietuva žengtų savarankiškesniu keliu. Pradėjo trūkti ir finansų organizuojamiems renginiams, draugijos veikla ėmė slopti. Kai 1907 m. į Krokuvą atvažiavo lietuvių visuomenės veikėjas Juozas Gabrys-Paršaitis, praktinės veiklos jis nebepastebėjo. Susidomėjimą Lietuva dar bandė palaikyti Juozapas Albinas Herbačiauskas, 1911–1924 m. universitete dėstęs lietuvių kalbą.[9]

Sportas

Futbolas

Šaltiniai

  1. ↑ Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014. [1]
  2. ↑ „"Wawel Krakow"“. Nuoroda tikrinta 2007-09-12. Wawel Hill past and present
  3. ↑ Edmund Kolodziejczyk, "Poland. Geography, political history and the position of the church. " Catholic Encyclopedia, „Overview of historic events (see:Tartar raids)“. Nuoroda tikrinta 2007-05-12.
  4. ↑ Marek Strzala,„"Krakow’s oldest known City Charter dates back to 1257"“. Nuoroda tikrinta 2007-05-12.
  5. ↑ Sharon & Peter Pfeiffer, "Krakow. A brief history. " „The establishment of a university“. Nuoroda tikrinta 2007-05-12.
  6. ↑ „Hanseatic towns: Kraków“. Nuoroda tikrinta 2007-09-25.
  7. ↑ Lietuvos dienos Krokuvoje
  8. ↑ Lenkų-lietuvių akademijos internetinė svetainė
  9. ↑ Eugenija Vaitkevičiūtė. J. A. Herbačiausko asmenybė ir kūryba …

Nuorodos

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Ž • A • R
Lenkijos Liaudies Respublikos administracinis suskirstymas (1944-1975) m.
Vaivadijos
Miestai vaivadijos
Krokuva (nuo 1957) • Lodzė (nuo 1944) • Poznanė (nuo 1957) • Varšuva • Vroclavas (nuo 1957) 

Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Krokuva&oldid=4636302"