Silezija

Lenkijos istorinis regionas Śląsk
Vėliava
Šalis	Ž. Silezijos, Opolės, Silezijos vaivadijos
Tautos	b. kroatai > lenkai
Kalba	lenkų kalba, čekų kalba Čekijos pusėje
Valstybės	Silezijos kunigaikštystės
Miestai	Vroclavas, Opolė, Katovicai

Aukštutinės Silezijos žemėlapis prieš Antrąjį pasaulinį karą

Silezija (szl. Ślůnsk, lenk. Śląsk, vok. Schlesien, ček. Slezsko) – regionas Vidurio Europoje, esantis Lenkijos pietvakariuose ir Čekijos šiaurėje. Aukštutinė Silezija (pietų Lenkijoje) yra svarbus pramoninis regionas. Pagrindiniai regiono miestai: Bytomas, Glivicai, Katovicai, Legnica, Opolė, Valbžychas, Vroclavas.

Istorija

Silezijos kunigaikštystės

Nuo VI a. čia gyveno slavai. Spėjama, kad pirmieji iš jų apsigyveno baltieji kroatai, kurių dalis vėliau migravo į pietus, tapdami kroatų protėviais. Iki X a. teritorija buvo valdoma Didžiosios Moravijos, Bohemijos. Vėliau inkorporuota į Lenkijos karalystę.

Nuo XII a. prasidėjo regiono skaidymasis, kurio metu susikūrė daugybė smulkių kunigaikštysčių:

• 
  1172/3–1177
  

    Boleslovas Aukštasis (Vroclavo kunigaikštystė)

  
  

    Jaroslavas Opolskis (Opolės kunigaikštystė)

  
  

    Meška I Painiakojis (Racibužo kunigaikštystė)
• 
  1177–1185
  

    Boleslovas Aukštasis

  
  

    Jaroslavas Opolskis

  
  

    Meška I

  
  

    Konradas
• 
  1185–1201
  

    Boleslovas Aukštasis

  
  

    Jaroslavas Opolskis

  
  

    Meška I
• 
  1201–1202
  

    Boleslovas Aukštasis

  
  

    Meška I

• 
  1206–1217
• 
  1217–1230
• 
  1241–1243
• 
  1243–1248
• 
  1248–1249
• 
  1249–1273
• 
  1273–1277
• 
  1277–1278
• 
  1278–1281
• 
  1281–1284
• 
  1284–1287
• 
  1287–1290
• 
  1290–1291
• 
  1294–1296
• 
  1296–1301
• 
  1306–1309
• 
  1309–1311

Čekijos karūnos žemė

1335 m. regionas prijungtas prie Čekijos karalystės, vėliau tapusios Habsburgų monarchijos dalimi.

Vokietijos dalis

1742 m. Sileziją po Silezijos karų užkariavo Prūsija ir jos valdymą įtvirtino Hubertusburgo sutartimi. Po 1871 m. tapo suvienytosios Vokietijos dalimi.

Padalinimas

Po Pirmojo pasaulinio karo, pagal Versalio taikos sutartį Sileziją pasidalijo Vokietija, Lenkija ir Čekoslovakija. Šias dalybas lydėjo neramumai, lenkų sukilimai ir kiti konfliktai, dalyje Silezijos surengtas plebiscitas. Po Miuncheno suokalbio 1938 m. didžioji dalis čekoslovakiškos Silezijos prijungta prie Vokietijos. Lenkiškoji Silezija taip pat buvo okupuota vokiečių (1939–1945 m.), tačiau po Antrojo pasaulinio karo Lenkijai atiteko didžioji vokiškosios Silezijos dalis.