966 m.

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio 966)
Metai:

963 964 965 - 966 - 967 968 969
CMLXVI metai

Dešimtmečiai:

5-as 6-as - 7-as - 8-as 9-as

Šimtmečiai:

IX amžius - X amžius - XI amžius

1 tūkstantmetis


966 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Balandžio 14 d. – pasikrikštyjo Lenkijos kunigaikštis Meška I.[1] Tai laikoma Lenkijos valstybės įkūrimo data. Meškos I valdomos žemės apėmė apie 250 000 km², jose tuo metu gyveno apie 1,2 mln. gyventojų.[2]
  • Gegužė – Venecijos dožas Pietro IV Candiano vedė Valdradą Toskanę, Spoleto kunigaikščio Huberto, Otono I giminaičio, dukterį.[3] Valdrada atsinešė didelė kraitį, įskaitant Feraros, Friulio ir Treviso valdas (Šiaurės Italijoje)
  • Ruduo – Otonas I leidosi į trečiąjį žygį į Italiją[4], Lombardijoje kovėsi su Italijos karaliaus Adalberto II partizanais. Lapkričio mėn. imperatorių palaikantys perversmininkai užėmė Šventojo angelo pilį Romoje.
  • Žiema – Otonas I įžengė į Romą ir pakorė dvylika pagrindinių perversmininkų lyderių. Kiti sąmokslininkai buvo arba nužudyti, arba apakinti. Otonas buvo paskelbtas „Bažnyčios išlaisvintoju“.
  • Normanai įvykdė Galisijos antpuolį.
  • Sukilimas Galisijoje. Jo malšinimo metu nunuodytas Leono karalius Sančas I Storasis[5]
  • Penkiametis Ramiras III (g. 961 m. – m. 985 m.), tapo Leono karaliumi, valdė iki 985 m.[6] Jo regente tapo teta Elvyra Ramires.
  • Al-Hakamas II dėl religinių priežasčių nusprendė iškirsti didelius vynuogynus Kordobos kalifate[7].
  • Vengrai įsiveržė į Bulgarijos imperiją ir bulgarų carą Petrą I privertė su jais sudaryti taiką. Bulgarai leido vengrams per savo teritoriją užpulti Bizantijos imperiją.[8]
  • Sviatoslavas Igorevičius surengė žygį prieš viatičius.

Azija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bizantija aneksavo Bagratidų valdas Tarone, į šiaurės vakarus nuo Vano ežero.
  • Pradėjo valdyti Gilano emyras Marzubanas (966–983 m.)
  • Pavasaris – Nikiforas II Fokas įsiveržė į Siriją, užėmė keletą miestų ir apgulė Antiochiją. Nikiforas Azijoje paliko Bardą Sklerosą.
  • Jeruzalės patriarchas Jonas VII buvo sudegintas musulmonų minios, nes kreipėsi į imperatorių Nikiforą II, ragindamas jį įsiveržti į Palestiną ir atimti ją iš Fatimidų kalifato.

Gimė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Meška I. vle.lt
  2. Richard Brzezinski (1998). History of Poland: Old Poland, King Mieszko I, p. 15. ISBN 83-7212-019-6.
  3. Otto II, Holy Roman Emperor. In: Dizzo. La STORIA e il SIGNIFICATO del IZZO, EZZO e AZZO COGNOME Lulu.com, 2015. P.28. ISBN 1329450876
  4. Otto I, britannica.com.
  5. Timothy M. Flood. Rulers and Realms in Medieval Iberia, 711–1492]. McFarland, 2018. P.52. ISBN 147667471X
  6. Timothy M. Flood. Rulers and Realms in Medieval Iberia, 711–1492. McFarland, 2018. P.57. ISBN 147667471X
  7. Jim Hammond Let’s Raise a Glass to Sweet History of Sherry, Madeira. In: Albuquerque Journal Archyvuota kopija 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto.
  8. Bóna, Istvá (2000). The Hungarians and Europe in the 9th-10th centuries. Budapest: Historia – MTA Történettudományi Intézete, p. 34. ISBN 963-8312-67-X.
  9. Rolf Scheen. Viking raids on the spanish peninsula. In: MILITARÍA. Reni,,-tci de Cultura Militar nfrR. Servicio de Publicaciones, 13CM. Madrid, 1996. P.72.
  10. Berengaras II[neveikianti nuoroda]. vle.lt