Aldona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aldona Ona Gediminaitė
Lenkijos karalienė
Anna lithuania.jpeg
Gediminaičiai
Gimė: 1309 m.
Mirė: 1339 m. gegužės 26 d. (~30 metų)
Krokuva, pirmoji moteris, palaidota Vavelio katedroje
Tėvas: Gediminas
Sutuoktinis(-ė): Kazimieras III Didysis
Vaikai:

Elžbieta (m. 1361 m.),
Kunigunda

LDK kunigaikštytė
Valdė: 1309 m. - 1339 m. (~30 metų)
Lenkijos karalienė
Valdė: 1333 m. - 1339 m. (~6 metai)
Pirmtakas: Jadvyga Kaliska
Įpėdinis: Adelaida Heska

Aldona Ona Gediminaitė (apie 1309 m. – 1339 m. gegužės 26 d. Krokuva, pirmoji moteris, palaidota Vavelyje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštytė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino duktė, Lenkijos karalienė 1333-1339 m.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

To meto istoriniai šaltiniai mini tik krikščionišką Onos vardą. Aldonos vardą nurodė XVI a. kronikininkas Motiejus Strijkovskis.

Ištekėjo už Lenkijos karaliaus Vladislovo I Lokietkos sūnaus Kazimiero, kuris 1333 m. tapo karaliumi, prieš vedybas pakrikštyta Onos vardu. Jos vedybos sustiprino 1325 m. sudarytą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sąjungą, nukreiptą prieš Vokiečių ordiną[1]. Kazimierui vedybų metu buvo 15 ar 16 metų. Nuotaka buvo apytiksliai to paties amžiaus. Santuoka įvyko 1325 m. balandžio 30 d. ar spalio 16 d.

Apie 1326 m. Aldonai ir Kazimierui gimė dukra Elžbieta (mirė 1361 m.), kuri 1343 m. ištekėjo už Boguslavo V Pamariečio. Elžbietai ir Boguslavui gimė sūnus Kazimieras Slupskis ir duktė Elžbieta Pamarietė. Elžbieta Pamarietė tapo ketvirtąja žmona Šventosios Romos imperijos imperatoriui Karoliui IV Liuksemburgiečiui.

Po Vladislovo I Lokietkos mirties 1333 m. balandžio 30 d. Aldona Ona, nepaisant anytos, Jadvygos Kališietės prieštaravimo, buvo paskelbta Lenkijos karaliene. 1335 m. gegužės 16 d. karališkajai porai gimė antroji duktė, Kunigunda (mirė 1357 m.), kurios vyras buvo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Liudviko IV sūnus Brandenburgo elektorius Liudvikas VI. Kunigunda ir Liudvikas palikuonių nesusilaukė.

Aldona pasižymėjo pamaldumu ir meile muzikai, ją visur kelionėse lydėjo dvaro orkestro muzikantai. Janas Dlugošas netgi manė, kad cimbolai, kurių ji mėgo klausytis, turėjo kažkokį ryšį su lietuvių pagoniškomis tradicijomis[2]. Aldona mirė netikėtai 1339 m. gegužės pabaigoje ir buvo palaidota Krokuvoje, karalių pilies požemyje. Manoma, kad jos mirtis, kaip ir vedybos buvo susiję su politiniais įvykiais. Jos vyras po Aldonos mirties vedė dar tris kartus.

Politinė reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kazimieras Didysis, Aldonos Onos vyras

Aldonos vedybos buvo tiktai politinis manevras, kad sustiprintų pirmąją Lenkijos ir Lietuvos koaliciją prieš kryžiuočius. Nors sutarties sąlygos nėra žinomos, tačiau žinoma, kad po jos Gediminas išlaisvino visus, apie 25 000 lenkų belaisvių, paimtų ankstesniuose mūšiuose. Jau tų pačių metų vasarą jungtinės Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės surengė didelį žygį į Brandenburgą.

Koalicija nebuvo stipri ir žlugo apie 1330 m., tačiau ji buvo įžanga 1385 m. Krėvos unijai ir 1569 m. Liublino unijai, sukūrusiai naują valstybę, Abiejų Tautų Respubliką.[3]

Lenkijai jos valdovo santuoka su Lietuvos dinastijos atstove, suteikė tam tikrą teisėtumą Piastų dinastijai, 1289 m. pakeitusiai Pšemyslio dinastiją.

Aldona
Gimė: 1309 Mirė: 1339 gegužės 26
Karališkosios šeimos titulai
Prieš tai:
Jadvyga Kaliska
POL Przemysł II 1295 COA.svg Lenkijos karalienė
1333–1339
Po to:
Adelaida Heska

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas (vardas)
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Aldona
  1. Edvardas Gudavičius. Aldona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 299 psl.
  2. Rowell, C. S. (1994). Lithuania Ascending: A Pagan Empire Within East-Central Europe, 1295-1345, Cambridge Studies in Medieval Life and Thought: Fourth Series. Cambridge University Press, 87. ISBN 978-0-521-45011-9.
  3. Edvardas Gudavičius. Aldona. Lietuvos valdovai (XIII-XVIII a.): enciklopedinis žinynas. red. Vytautas Spečiūnas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2004 m. ISBN 5-420-01535-8.