Turkmėnija

Vėliava Herbas
Turkmėnija žemėlapyje
Valstybinė kalba	turkmėnų
Sostinė	Ašchabadas
Didžiausias miestas	Ašchabadas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • -  • -	Gurbangulis Berdimuhamedovas - -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	488 100 km2 (51)
Gyventojų  • 2006 liepa (progn.)  • Tankis	5 042 920 (111) 10,33 žm./km2 (172)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2006 (progn.) 45,11 mlrd. $ (81) 8 900 $ (68)
Valiuta	Turkmėnistano manatas (TMM)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +5 -
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Sovietų Sąjungos 1991 m. spalio 27 d.
Interneto kodas	.tm
Šalies tel. kodas	993

Turkmėnija arba Turkmėnistanas (oficialiai - Turkmėnistanas) – valstybė Vidurinėje Azijoje. Ribojasi su Afganistanu, Iranu, Kazachstanu, Uzbekistanu ir Kaspijos jūra.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos istorija

Turkmėnistano teritorija turi ilgą ir permainingą istoriją – šias žemes skirtingų imperijų armijos viena paskui kitą užkariaudavo pakeliui į labiau klestinčias teritorijas. Skirtingais laikais regionas priklausė įvairioms imperijoms: senovės Persijos imperijoms, Makedonijai. VII amžiuje buvo užkariauta arabų, kurie su savimi atsinešė islamą ir vidurio rytų kultūrą. XI amžiuje dabartinio Turkmėnistano teritoriją užkariavusios ogūzų tiurkų gentys susimaišiusios su vietiniais iraniečiais davė pradžią turkmėnų tautai. Šiame amžiuje susikūrė pirmoji turkmėnų valstybė – Seldžiukų imperija. Ši imperija sužlugo XII amžiuje. Iki XIX amžiaus Turkmėnistano teritorija vėl priklausė įvairiems užkariautojams: Mongolų imperijai, Persijai, Chivai, Bucharai, Afganistanui.

Tarp 1865 m. ir 1885 m. Turkmėnistanas buvo aneksuotas Rusijos imperijos. 1924 m. Turkmėnija tapo viena iš Sovietų Sąjungos valstybių, kol 1991 m. jai subyrėjus, Turkmėnija tapo nepriklausoma valstybe. Tuometinis vadovas Saparmuratas Nijazovas liko vadovauti valstybei, 1991 m. išrinktas pirmuoju prezidentu, o 1999 m. pasiskelbė prezidentu visam gyvenimui. 2006 m. jam netikėtai mirus, jo postą užėmė premjero ministro pavaduotojas Gurbangulis Berdymuchamedovas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos politinė sistema

Turkmėnistane veikia prezidentinio valdymo modelis, prezidentas yra ir valstybės, ir vyriausybės galva. Turkmėnistane yra vienpartinė valdymo sistema.

Administracinis suskirstymas

Provinces of Turkmenistan

Vieta	Sostinė	Plotas	Gyventojai (2005)	Skaičius
Ahalo velajatas	Anau	97160 km²	939,700	1
Balkano velajatas	Balkanabatas	139270 km²	553,500	2
Dašoguzo velajatas	Dašoguzas	73430 km²	1,370,400	3
Lebapo velajatas	Turkmenabatas	93730 km²	1,334,500	4
Maro velajatas	Maras	87150 km²	1,480,400	5

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos geografija

Turkmėnistano topografija

Visoje centrinėje Turkmėnistano teritorijoje plyti Turano žemuma bei joje esanti Karakumų dykuma. Turano žemuma sudaro apie 80 % šalies teritorijos. Vidutinis šalies teritorijos aukštis yra 100-200 metrų virš jūros lygio. Palei pietvakarinę sieną tęsiasi Kopetdago kalnagūbris, kurio aukščiausia viršūnė Turkmėnistano teritorijoje siekia 2912 metrų. Dvi kitos aukštos vietovės šalyje – prie vakarinės sienos esantis Balkanų kalnagūbris ir prie rytinės sienos esantis Kugitango kalnagūbris. Pastarajame kalnagūbryje yra aukščiausia šalies vieta – 3139 metrų Ayrybaba viršūnė. Didžiausios upės: Amudarja, Murgabas (kitur vadinamas Bartangu) ir Tedženas.

Klimatas beveik visoje šalyje subtropinis su mažu kritulių kiekiu. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta tarp sausio ir gegužės. Daugiausiai kritulių iškrinta Kopetdago kalnuose.

Sausumos sienos ilgis 3736 km, iš jų 744 km - su Afganistanu, 992 km - su Iranu, 379 km su Kazachija ir 1621 km - su Uzbekija. Kranto linijos ilgis 1768 km su Kaspijos jūroje.

Naudingos iškasenos: nafta, gamtinės dujos, druska. Drėkinama žemės plotas 18000 km². (2003 metų duomenimis).

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos ekonomika

Didžiąją Turkmėnijos dalį užima dykuma, o žemės ūkis išvystytas dirbtinai drėkinamose oazėse. Apie pusę šios žemės yra naudojama medvilnės auginimui. Šalis buvo 10-a pasaulyje pagal pagaminamos medvilnės kiekį, tačiau prastas derlius pastaruoju metu sumažino medvilnės eksportą apie 50 %.

Turkmėnija turi didelius gamtinių dujų ir naftos rezervus. Pagal gamtinių dujų rezervus Turkmėnija užimą 15-ą vietą pasaulyje. Patikimų dujų eksporto maršrutų stoka yra viena iš pagrindinių šalies ekonomikos problemų.

Privatizacija ir ūkio pertvarkymas Turkmėnijoje vykdomi lėtai. Šalies ekonomika paremta žaliavų eksportu ir nenašiu valstybiniu sektorium. 2004 m. duomenimis, bedarbystė buvo 60 %.

Turkmėnijos statistiniai ekonomikos rodikliai yra valstybinė paslaptis, todėl yra galimos didelės paklaidos.

Demografija

Turkmėnas tradiciniais rūbais

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos demografija

• Etninės grupės: turkmėnai 77 %, uzbekai 9 %, rusai 7 %, kazachai 2 %, kitos 5 %.
• Išpažįstamos religijos: musulmonai 89 %, rytų ortodoksai 9 %, kitos 2 %.
• Kalbų pasiskirstymas: turkmėnų kalba 72 %, rusų 12 %, uzbekų 9 %, kitos kalbos 7 %.
• Vidutinė gyvenimo trukmė: 61 m.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos kultūra

Kita informacija

• Turkmėnijos ryšiai
• Turkmėnijos transportas
• Turkmėnijos karinės pajėgos
• Turkmėnijos tarptautiniai santykiai
• Turkmėnijos šventės

Nuorodos

Vikižodynas

• CIA Factbook (angl.)