Sausio 22

Sausio 22 yra 22-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 343 dienos (keliamaisiais metais – 344).

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Šv. Vincento diena.

Vardadieniai

Anastazas (Nastas, Nastys) – Anastazija (Nastazija, Nastė) – Asta – Astijus – Audrius (Audrys) - Aušrius (Aušrys) – Džiugas – Gaudentas – Skaistė – Vincenta (Vincė) – Vincentas (Vincas) – Vincentina

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1921 – Kaune įsteigtas Karo Muziejus;
• 1928 – Berlyne įvyko Lietuvos komunistų partijos organizuotas Lietuvos politinių emigrantų suvažiavimas;
• 1929 – Kazimieras Eigminas, lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras. (m. 1996 m.);
• 1991 – Kanada nutraukė ekonominę bei humanitarinę pagalbą TSRS dėl agresijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje;
• 1992 – Vilniuje atidaryta Šiaurės kraštų informacijos biuras.

• 2002 – Seimas ratifikavo tarptautinį susitarimą apsaugantį kelto „Estonija“ žuties Baltijos jūroje vietą. Susitarime sakoma, kad bet kokia veikla, trigdanti kelto žūties vietos ramybę, bus laikoma nusikaltimu. Keltas plaukęs iš Talino į Stokholmą nuskendo 1994 metų rugsėjo 28-osios naktį Iš 1051 keleivių išįigelbėjo 139 žmonės. Iš keturių plaukusių lietuvių žuvo trys;
• 2003 – Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje atidaryta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Dubičių užkarda;
• 2009 – Lietuviškas Vikižodynas pasiekė 100 000 straipsnių ribą.

Gimimo dienos

• 1899 m.:
  • Justas Paleckis, Lietuvos žurnalistas ir politikas, sovietinio okupacinio režimo kolaborantas (m. 1980 m.);
  • Kazys Labutis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1975 m.);
• 1901 m. – Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, Leskaitienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 1997 m.);
• 1907 m. – Olga Malėjinaitė, Lietuvos baleto artistė (m. 1939 m.);
• 1911 m. – (Sinevičius) Julius Sinius, vargonininkas, dirigentas, pedagogas ir kompozitorius (m. 1959 m.);
• 1922 m. – Vytautas Jasinskas, Lietuvos teatro režisierius (m. 2003 m.);
• 1923 m. – Justinas Bašinskas, lietuvių kompozitorius (m. 2003 m.);
• 1928 m. – Pranas Gailius, Lietuvos ir Prancūzijos tapytojas, grafikas;
• 1929 m.:
  • Algirdas Musneckis, Lietuvos energetikas, jam vadovaujant Rėkyvos Valstybinei rajoninei elektrinei Šiauliuose pradėtos plėtoti centralizuoto šildymo sistemos;
  • Kazimieras Eigminas, lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1996 m.);
• 1930 m. – Vytautas Kontrimavičius, Lietuvos parazitologas helmintologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras;
• 1937 m. – Julius Jurgelionis, Lietuvos architektas;
• 1938 m. – Kazys Daukša, Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras;
• 1951 m. – Kornelijus Platelis, Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, valsybės veikėjas;
• 1952 m. – Irma Grigaitienė, Lietuvos architektė restauratorė, paminklosaugininkė;
• 1955 m. – Saulius Bareikis, Lietuvos teatro aktorius, dainininkas;
• 1956 m. – Jonas Petrauskas, pedagogas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas;
• 1959 m. – Vincas Girnius, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas;
• 1960 m. – Irena Baranovskaja, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja;
• 1964 m. – Andžej Andruškevič, ūkininkas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas;
• 1966 m. – Audrius Vaitelis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas;
• 1976 m. – Ričardas Gulbinas, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas;
• 1985 m. – Paulius Morkeliūnas, krepšinio žaidėjas iš Lietuvos, runtyniaujantis LKL Utenos "Juventus LKSK" komandoje.

Mirtys

• 1943 m. – Jurgis Pliateris II, grafas iš garsios Pliaterių giminės, pulkininkas, Švėkšnos dvarininkas (g. 1875 m.);
• 1962 m. – Konstantinas Žukas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas, karo pedagogikos pradininkas (g. 1884 m.);
• 1974 m. – Antanas Sniečkus, Lietuvos komunistų partijos veikėjas, ilgalaikis Lietuvos Komunistų Partijos vadovas (1936 – 1974 m.) (g. 1903 m.);
• 1985 m. – Tomas Stonis, pedagogas, lituanistas, vertėjas, LTSR nusipelnęs mokytojas (1951 m.) (g. 1899 m.);
• 1988 m. – Olga Cholina, Rusijos ir Lietuvos aktorė (g. 1897 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1276 – Popiežiumi tampa Inocentas V;
• 1506 - į Vatikaną saugoti Romos popiežiaus atvyko pirmieji šveicarų gvardiečiai. Dabar popiežiaus šveicarų gvardiją sudaro 110 žmonių;
• 1771 – Ispanija Didžiajai Britanijai perleido Falklendo salas;
• 1813 – bitų-indėnų armija mūšyje prie Frenštauno (Frenchtown) nugalėjo apie 1000 žmonių amerikiečių kariuomenę ir privertė ją pasiduoti. Po to indėnai nužudė 30-60 sužeistų amerikiečių (vad. River Raisin žudynės);
• 1905 – „Kruvinojo sekmadienio“ metu Sankt Peterburge caro kariuomenė nužudė virš 1000 demonstrantų;
• 1922 – Popiežiumi tapo Pijus XI;
• 1931 - Anglijos gydytojai paskelbė atradę poliomelito imunizacijos metodą;
• 1957 – Izraelis pasitraukia iš Sinajaus pusiasalio.

Gimimo dienos

• 1561 m. – Francis Bacon, anglų filosofas, istorikas, valstybės veikėjas, empirizmo pradininkas (m. 1626 m.);
• 1788 m. – Džordžas Noelis Gordonas Baironas, XIX a. pradžios anglų poetas, vienas iš žymiausių romantizmo ir vienas iš ryškiausių „pasaulio sielvarto“ poezijos atstovų (m. 1824 m.);
• 1875 m. – Deividas Levelainas Vorkas Grifitas, svarbiausias kino pionierius, Oskaro apdovanojimą pelnęs kino režisierius. Jis yra geriausiai žinomas kaip kontroversiško ir novatoriško filmo „[[Tautos gimimas (1915 m. filmas)|Tautos gimimas]]“ ir paskesnio filmo „[[Nepakantumas (1916 m. filmas)|Nepakantumas]]“ režisierius. (m. 1948 m.);
• 1906 m. – Robert Erwin Howard, JAV nuotykių, fantastikos, detektyvų rašytojas (m. 1936 m.);
• 1911 m.:
  • Bruno Kraiskis, teisininkas, Austrijos politinis veikėjas, 1970–1983 m. federalinis kancleris (m. 1990 m.);
  • Konrad Zweigert, vokiečių teisininkas, Vokietijos Konstitucinio Teismo teisėjas (m. 1996 m.);
• 1912 m. – Augustas Strindbergas, švedų rašytojas, dramaturgas (m. 1912 m.);
• 1922 m. – Leonelis Brizola, inžinierius, Brazilijos politinis veikėjas;
• 1973 m. – Rogério Ceni, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir São Paulo klubo vartininkas. Pagal Tarptautinę futbolo istorijos ir statistikos federaciją (IFFHS) tai yra daugiausiai įvarčių įmušęs futbolo vartininkas;
• 1977 m. – Hidetoshi Nakata, buvęs futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje;
• 1978 m. – Jorge Martín Núñez, futbolininkas, Paragvajaus rinktinės ir Argentinos Rosario Central klubo gynėjas;
• 1981 m. – Ibrahima Sonko, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Stoke City klubo gynėjas;
• 1982 m. – Fabricijus Koločinis, italų kilmės Argentinos futbolininkas. Žaidžia gynėjo pozicijoje Anglijos Newcastle United klube;
• 1985 m. – Mohamedas Laminas Sisoko Gilanas, futbolininkas, Malio rinktinės ir Juventus klubo saugas;
• 1986 m. – David Edward Martin, anglų futbolininkas žaidžiantis vartininko pozicijoje;
• 1988 m. – Greg Oden, JAV krepšininkas. G. Oden ūgis yra 214 cm, svoris 126 kg. Jis žaidžia vidurio puolėjo pozicijoje.

Neaprašyti

• 1440 – Ivanas III (Rusija);
• 1729 – Gotholdas Efraimas Lesingas (Gotthold Ephraim Lessing), vokiečių filosofas ir poetas;
• 1891 – Antonio Gramsci, italų politikas;
• 1909 – Sithu U Thant, Birmos (dabar Mianmaras) politikas (3-asis JTO generalinis sekretorius).

Mirtys

• 1188 m. – Ferdinandas II, Leono karalius, valdė nuo 1157 m. rugpjūčio 21 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1157 m. rugpjūčio 21 d. iki mirties (g. 1137 m.);
• 1666 m. – Džahanšachas, 1628-1658 m. Indijos Didžiųjų Mogolų imperijos imperatorius (g. 1592 m.);
• 1901 m. – Viktorija, ilgametė Anglijos karalienė. Tai ilgiausiai soste išbuvusi Anglijos karalienė (g. 1819 m.);
• 1922 m. – Benediktas XV, buvo Romos Katalikų bažnyčios Popiežiumi nuo 1914 m. rugsėjo 3 d. iki 1922 m. sausio 22 d.; jis pakeitė Pijų X (1903–1914) (g. 1854 m.);
• 1973 m. – Lyndon Johnson, JAV prezidentas 1963-1969 m (g. 1908 m.);
• 1993 m. – Kobo Abė, japonų rašytojas (g. 1924 m.);
• 1996 m. – Piotras Šelestas, buvęs tarybinis partinis veikėjas, TSKP CK Politinio biuro narys, Ukrainos KP vadovas (g. 1908 m.);
• 2008 m. – Heath Ledger, australų aktorius, kuriam Oskaras buvo įteiktas po mirties už filmą Tamsusis riteris (g. 1979 m.).