Kazimieras Eigminas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kazimieras Eigminas
Gimė: 1929 m. sausio 22 d.
Rokiškis
Mirė: 1996 m. balandžio 22 d. (67 metai)
Vilnius, palaidotas Panevėžyje
Veikla: lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

Kazimieras Eigminas (1929 m. sausio 22 d. Rokiškis1996 m. balandžio 22 d. Vilnius, palaidotas Panevėžyje) – lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1953 m. baigė Vilniaus universitetą. 1992 m. filologijos mokslų kandidatas.

Nuo 1956 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. Su kitais rašė Lietuvių kalbos žodyną (t. 8-10, 1970-1976 m., t. 15-20 1991-2002 m.). Iš lotynų kalbos išvertė:

  • Danieliaus Kleino 1653 m. gramatiką – Pirmoji lietuvių kalbos gramatika, 1957 m.
  • anoniminę 1737 m. gramatiką – Lietuvos kalbų visuma / Universitas lingvarum Litvaniae, 1981 m.; parašė įžangą, komentarus
  • Pilypo Ruigio tyrinėjimą – Lietuvių kalbos meletema… Meletema…sistems linguam lituanicam, 1708 m.; Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas, 1986 m.
  • Kristupo Sapūno ir T. G. Šulco gramatiką – Sapūno ir Šulco gramatika Compendium Grammaticae Lithvanicae, 1997 m.).

Paskelbė dialektologijos, onomastikos, kalbos kultūros straipsnių (rinkinys „Kas yra bachuras?: Žodžių istorijos etiudai“, išl. 2002 m.).[1]

Nuo 1975 m. aktyvus Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos narys, ekspedicijose rinko vietovardžius ir kitą kalbos medžiagą.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Homo sum. Žodžiai Kazimierui Eigminui, Vilnius, 1998 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas SabaliauskasKazimieras Eigminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 360 psl.